PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Birželio 13 d. 17:24

Bus taisomos higienos normos dėl ugdymo proceso per karščius

Vilnius

BNS nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


87775

Po Seime vykusio pasitarimo dėl vaikų ugdymo proceso per karščius pranešta, kad bus koreguojamos higienos normos nustatant viršutinę temperatūros ribą ugdymo patalpose, taip pat lauko temperatūros ribą, kurią viršijus vaikai galėtų neiti į mokyklą.

Pasitarimą dėl pavojaus vaikų sveikatai per karščius surengusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė bei Vaiko gerovės grupės vicepirmininkė Dovilė Šakalienė sakė, kad higienos normos bus pritaikytos pagal vaikų amžiaus grupes.

„Bus pataisyta higienos norma, numatanti viršutinę temperatūros ribą patalpose kur vyksta ugdymo procesas. Ministras Aurelijus Veryga kartu su vaikų ligų gydytojais suderins kokios turi būti tos konkrečios ribos pagal amžiaus grupes ir vaikų situaciją. Antras dalykas, švietimo, mokslo ir sporto ministras parengs įsakymą, kuriame bus numatytos lauko temperatūros viršutinės ribos, kurioms esant gali oficialiai būti nutraukiamas ugdymo procesas“, - sakė D. Šakalienė.

Priimant tokį susitarimą buvo atsižvelgta į mokyklų vadovų pageidavimą turėti aiškų teisinį pagrindą priimant sprendimus dėl ugdymo proceso per karščius.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas sako, kad šiuo metu mokyklos, organizuodamos ugdymo procesą, elgiasi lanksčiai, vienoms sekasi geriau, kitoms sunkiau. Tačiau esą būtina nustatyti konkrečias higienos normas esant karščiams, kad būtų aišku kada ugdymo procesą galima nutraukti.

„Žinote, aiškumas yra visiems geriau. Reikia valstybės mastu nuspręsti, kad būtų papildytos higienos normos. Bus lengviau visiems, nebus jokių dvilypių situacijų. (...) Šita patirtis yra unikali ir ji bus precedentas į ateitį“ – sakė D. Žvirdauskas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pakoreguotos higienos normos turėtų būti priimtos per birželio mėnesį, esą bus sprendžiama ar keisti viršutinę leistiną temperatūros ribą klasėse nuo +28 iki +25 laipsnių.

„Mes sutarėme, kad per birželio mėnesį peržiūrėsime, nes mums higienos normose iš esmės yra vienas skaičius aktualus, tai yra tie +28 laipsniai. Tai pasitarsime su vaikų gydytojais, su intensyvios terapijos gydytojais, kurie susiduria su pacientais, kurie patiria hipertermijas, hipotermijas. Čia yra vidaus temperatūra. Ir dėl lauko temperatūros pasikalbėsime, bet lauko temperatūra jau yra ne higienos normos objektas, kito reguliavimo objektas“, - sakė A. Veryga.

Pasak D. Šakalienės, sutarta, kad dar birželio mėnesį bus priimtas sprendimas, jeigu neįmanoma patalpose užtikrinti vaikų sveikatai saugios temperatūros, ugdymo procesas gali būti nevykdomas. Ši nuostata bus įtvirtinta švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu.

Pasak paties švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, jau ir šiuo metu mokyklos gali elgtis lanksčiai organizuodamos ugdymo procesą, jei oro sąlygos itin nepalankios – organizuoti kitokias veiklas arba pamokų visai nevesti. Tačiau ministras pažadėjo netrukus tai konkrečiau teisiškai reglamentuoti.

„Sveikatos apsaugos ministerija pateiks patikslintas higienos normas ir pasiūlymą kaip būtų galima, kaip ir žiemą, nustatyta ribos kada neturi vykti užsiėmimai mokyklose, patars kaip reikėtų nustatyti šitas ribas. Tai padarysime iš karto. Aš manau, kad sveikatos apsaugos ministerija ketina artimiausiu metu tai padaryti ir bus tada galima įteisinti higienos normose ir ministerijos teisės aktuose, tai padarysime irgi neatidėliodami“, - sakė A. Monkevičius.

Taip pat sutarta, kad Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlys 2020 metų valstybės biudžete numatyti lėšų vėsinimo įrangos įsigijimui ir įrengimui šalies ugdymo įstaigose. Iki rudens ketinama paruošti sąmatą, koks yra tikslus lėšų poreikis. Preliminariai skaičiuojama, kad iki 50 milijonų eurų reikėtų visose mokyklose įrengti apsaugines žaliužes nuo saulės, o iki 100 milijonų eurų įrengti kondicionavimo sistemas.

„Sutarta, kad planuojant finansus bus dėliojama prioritetai pagal vaikų amžiaus grupes, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurios iš tikrųjų dar ilgiau karštyje dirba ir vaikai tikrai yra dar jautresni, ir vaikai su specialiaisiais poreikiais. Tai tiesiog išdėlioti tą finansų planavimą per kažkokį laikotarpį“, - sakė D. Šakalienė.

Pasak ministro A. Monkevičiaus, tėvai ir švietimo bendruomenė turi susitarti dėl ugdymo proceso ateityje. Ministras neatmeta, kad mokslo metai gali būti trumpinami, jei bus toks sutarimas.

ELTA