Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Lauros Prascevičiūtės nuotr.
EtapliusŠaltinis: Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis
Parodoje eksponuojami E. Babensko identiškai atkurti archeologiniai radiniai – žiedai – leidžia pamatyti, kaip iš tiesų atrodė papuošalai, kuriuos nešiojo ankstyvųjų viduramžių Lietuvos gyventojai.
Šiandien archeologai Lietuvoje suskaičiuoja 19 tokių žiedų – jie išsiskiria savo stiliumi, gamybos būdu ir technologijų sudėtingumu. Visus žiedus vienija konstrukcinė ypatybė – žiedų korpusai tuščiaviduriai, suformuoti iš filigraninės plonos sidabro vielos pertvaros, puošti stiklo akutėmis.
Pristatydamas parodą, E. Babenskas akcentavo: kad būtų pagaminta tiksli žiedo kopija, juvelyras turi atlikti įvairius cheminius archeologinio radinio tyrimus, identifikuoti prieš 600 metų gyvenusio meistro naudotas technologijas, atsekti gamybos proceso eigą, tiksliai parinkti metalo lydinius ir iš fragmentiškai išlikusių detalių atkurti žiedo puošybą, spalvas.
Tyrinėtojai mano, jog prabangūs žiedai su stiklo akimis buvo gaminami vietoje – tai lokalus, Rytų Lietuvai būdingas papuošalas. Žiedus turėjo gaminti Kernavėje, o gal ir Vilniuje – ten jų daugiausia ir rasta.
E. Babensko parodos „Unikalūs XIII–XIV a. žiedai Lietuvoje“ pristatymas ir parodos autoriaus paskaita „Kodėl šie XIII–XIV a. žiedai unikalūs? Jų archeologija ir rekonstrukcija“ buvo Europos archeologijos dienų renginys.
Paroda „Unikalūs XIII–XIV a. žiedai Lietuvoje“ Burbiškio dvaro istorijos muziejuje veiks iki rugsėjo 15 dienos.
Projektą iš dalies finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.