Bulvės iš Lenkijos – ką turi žinoti pirkėjai?

Lietuva

Užkrėstos bulvės. Valstybinės augalininkystės tarnybos nuotr.

EtapliusŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Kasdien ant lietuvių stalo – bulvės. Tačiau tai, kas atrodo įprasta ir saugu, pastaraisiais metais kelia vis daugiau nerimo tarnyboms. Ypač aštrėja situacija kaimyninėje šalyje – Lenkijoje, kur fiksuojamas didelis karantininių ligų židinių skaičius. Taigi, kaip galime būti tikri, kad į Lietuvą atvežtos bulvės – saugios? Ką reikia žinoti vartotojams perkant lenkiškas bulves?

Pastaraisiais metais Europoje suintensyvėjo diskusijos apie bulvių sektoriaus iššūkius. Dėl klimato kaitos, ekstremalių orų ir geografinės padėties kai kuriose šalyse sparčiai plinta pavojingi bulvių kenkėjai.

Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus Jurij Kornijenko, bulvių rudasis puvinys (lot. Ralstonia solanacearum) – viena aktyviausiai plintančių bulvių ligų Europos Sąjungoje.

„Kita bulvių liga – bulvių žiedinis puvinys (lot. Clavibacter sepedonicus) – taipogi kelia nerimą ne tik bulvių augintojams, bet taip pat ir institucijoms, atsakingoms už augalų sveikatos priežiūrą. Šios ligos židinių Europos Sąjungoje mažiausiai buvo nustatyta 2023 m. – 364 židiniai. Tačiau suintensyvinus tyrimus, 2024 m. buvo nustatyti 542 šios ligos židiniai“, – teigia Augalininkystės tarnybos vadovas.

Ne ką mažiau svarbūs karantininiai kenkėjai yra ir cistas sudarantys nematodai (lot. Globodera rostochiensis ir G. pallida). Šių karantininių kenkėjų židinių nuo 2022 m. aptiktų 53 padidėjo iki 65 židinių 2024 m.

Lenkijoje – auga rizika

Bulvės, ypač ankstyvosios, į Lietuvą atvežamos iš pietų bei vidurio Europos Sąjungos šalių – Kipro, Italijos, Graikijos, Belgijos, Vokietijos, tame tarpe ir Lenkijos. Taip pat ankstyvos maistinės bulvės įvežamos iš Egipto. Tačiau būtent Lenkija pastaraisiais metais susiduria su didesnėmis fitosanitarinėmis grėsmėmis. Nustatytų karantininių kenkėjų židinių skaičius Lenkijoje toliau auga.

Reikia pripažinti, jog Lenkija yra žemės ūkio šalis, turinti labai daug bulvių augintojų. 2024 metais Lenkijoje buvo deklaruota virš 6 tūkst. hektarų sėklinių bulvių ir apie 186 tūkst. ha maistinių bulvių pasėlių. Pagal auginamus bulvių plotus Lenkija užima 4 vietą Europos Sąjungoje (apie 14% viso ES bulvių pasėlių ploto) po Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų.

„Lenkija taip pat patenka į Pasaulio dešimtuką pagal tuos pačius kriterijus. Todėl kasmet Lenkijos institucija, atsakinga už augalų sveikatos priežiūrą, paima virš 23 tūkst. mėginių, siekdama įsitikinti auginamų bulvių sveikatingumu. Apie 44% šių tyrimų sudaro sėklinių bulvių tyrimai (virš 10 tūkst. mėginių), o likusią dalį (56%, arba virš 13 tūkst. mėginių) – kitų bulvių tyrimai. Be šių paminėtų bakterinių ligų, atliekami intensyvūs dirvožemio tyrimai siekiant laiku aptikti nemažiau pavojingą bulvių vėžį (lot. Synchytrium endobioticum), kuris Lenkijoje yra aptinkamas reguliariai“, – pasakoja J. Kornijenko.

Kaip ES saugomi vartotojai?

Tam, kad vartotojai galėtų rinktis augalų sveikatos požiūriu saugias ir kokybiškas bulves, Europos Sąjungoje taikoma griežta bulvių ligų kontrolės sistema, grindžiama net keturiais specifiniais reglamentais. Šie reglamentai nustato ne tik prevencines priemones, bet ir reikalavimus, pavyzdžiui, bulvių auginimo ribojimus ūkiuose bei laukuose, kuriuose buvo aptikta karantininių kenkėjų.

„Svarbu žinoti, kad kovai su bulvių karantininiais kenkėjais taikomos fitosanitarinės priemonės, kurios užtikrina, kad židiniai būtų sunaikinami: užkrėstos bulvės yra naikinamos tokiais būdais, kad būtų išvengta karantininių kenkėjų plitimo, sandėliai bei įranga dezinfekuojama, ūkiai stebimi bent 4 metus, įsitikinant, jog užkrėstuose laukuose nebūtų auginamos bulvės, savaime išdygusios bulvės naikinamos, visas užaugintas bulvių derlius yra tiriamas“, – rekomendacijomis dalinasi Augalininkystės tarnybos vadovas.

Dar vienas svarbus saugumo garantas – bulvių auginimas tik iš sertifikuotos sėklos, turinčios kokybės etiketę/augalo pasą. Šis dokumentas pateikia informaciją apie augalo kilmę, veislę ir kitus rodiklius, o bulvių augintojui tai reiškia, kad bulvės atitinka visus ES keliamus fitosanitarinius reikalavimus ir yra saugios sodinti.

Papildomą apsaugą taiko ir Lietuva, ypač kai kalbama apie bulvių importą iš trečiųjų šalių. Kiekviena į Lietuvą įvežama bulvių siunta dėl sveikatingumo tikrinama pasienio postuose.

Ką verta prisiminti kiekvienam pirkėjui?

Nors bulvės prekybos centre gali būti tiek lietuviškos, tiek atvežtinės, tai nebūtinai turi kelti nerimą. Visos rinkai tiekiamos bulvės privalo būti tikrinamos dėl karantininių kenkėjų, tačiau vartotojas turi būti budrus:

Pirkite iš patikimų tiekėjų – Fitosanitariniame registre registruotų ūkininkų ar kitų prekiautojų bulvėmis, prekybos tinklų;

Atkreipkite dėmesį į ženklinimą – visos rinkai tiekiamos bulvės, nepriklausomai nuo jų kilmės, privalo būti paženklintos etiketėmis. Rumuniškomis ar lenkiškomis bulvėmis prekiauti galima, tačiau jų pakuotės turi būti paženklintos augalų pasais;

Prioritetą teikite lietuviškai produkcijai, kuri ne tik greičiau patenka ant vartotojų stalo, bet ir įsigydami lietuviškas bulves jūs prisidedate prie vietos ūkių stiprinimo;

Atkreipkite dėmesį į bulvių išvaizdą – pažeisti ar neįprastai atrodantys gumbai gali sparčiau sugesti, užkrėsti kitas kartu laikomas bulves;

Maistines bulves naudokite tik pagal paskirtį. Jos nėra skirtos sodinimui – tai svarbu ligų plitimo prevencijai.

Pastebėjus įtartinas bulves prekybos vietose, galite kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą pasitikėjimo telefonu (0 5) 270 80 80 ar kitais būdais. Tokie pranešimai padeda užkirsti kelią augalinės produkcijos, neatitinkančios fitosanitarinių reikalavimų, tiekimui rinkai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt