PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Namai2021 m. Balandžio 17 d. 15:10

Bulvės balkone jau krauna žiedus. Ge­ro­vės bal­ko­nas (5)

Šiauliai

Kad dar­žo vaiz­das ge­ro­vės bal­ko­ne džiu­gin­tų la­biau, į va­zą pa­mer­kiau rau­do­nų gvaz­di­kų puokš­tę. Kad vis­kas ne tik aug­tų, bet ir žy­dė­tų. (Autorės nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


171760

Pa­ža­dė­ta – iš­te­sė­ta. Ma­no ge­ro­vės bal­ko­nas jau ne­be ant pa­lan­gės. Sek­ma­die­nis pa­do­va­no­jo pir­mą­ją šie­met dar­ži­nin­kų džiaugs­mo die­ną: au­ga­lų šak­ne­lės erd­ves­niuo­se sos­tuo­se, o vir­šū­nė­lės – sau­lės ir ma­no džiaugs­mui.

Buto raktai kišenėje

Pirmas dalykas, kurį padariau pabudusi pirmadienį, – puoliau tikrinti, ar pirmąją naktį gležni augalėliai išgyveno. Sinoptikais tikėti nelabai gali – visai savaitei žadėjo rekordinę šilumą, vos ne Egipto saulę, bet dangus dažniau buvo cepelininis nei apelsininis.

Geras vaizdelis atskleidžia – naktis buvo šilta, ramybė atslenka į širdį. Lygiai tokia pati, kokia aplankė sekmadienį, kai visi daigeliai iškeliavo į gryną orą.

Tikrai nerodysiu, kokia daiktų „o mažum prireiks“ saugykla per žiemą buvo pavirtęs balkonas. Tvirtai apsisprendus, kad „tikrai neprireiks“, jame liko tik pasoginė žema lentynėlė iš tėvelių tuoktuves menančių laikų.

Visus 5 metrų ilgio įstiklinto balkono langus valiausi pati. Be jokių robotų ar įkyrių reklamų įbruktų brangių priemonių. Į tuščią plastikinį indelį-purškiklį nuo vonios ploviklio įpyliau šlakelį acto, sukarpiau seną šiurkštų frotinį rankšluostį ir plušau. Ir kikenau, prisiminusi anekdotą apie optimizmą. Žinote, kada jis yra nepajudinamas? Kai valai langus 7-ajame aukšte, į kišenę įsimetusi buto raktus. Mažum prireiks pareiti.

Todėl šiandien labai gerai jaučiu, kad turiu rankas ir kojas. Labai gerai jaučiu. Kiekvieną raumenuką. Ir tai yra gera. Po „priaugimo“ prie sofutės per karantiną raumenų skausmas – tikra kūno prisikėlimo žinia.

img-20210411-150110.jpg

Plėšomų bandelių efektas

Kai balkonas ėmė kvepėti švara, susitempiau visus dešimtmetį nenaudotus lovelius ir vazonėlius iš sandėliuko. Pyliau į juos universalios žemės ir į didesnę erdvę perkėliau salotas, krapus, petražoles, laiškinius česnakus. Šaldytuve radau kelias daigus išleidusias tikrų česnakų skilteles – ir jas sukišau į žemę šalia laiškinių česnakų. Dar pabėriau likusių rukolos sėklų. Šios tai jau tikrai nenusprogs.

Tiesą sakant, nesu girdėjusi, kad kas nors persodintų krapus. Neuždrausta, bet tai tikrai juvelyrinis darbas. Perkelti į didesnius indus prieskoniai atrodė taip varganai, kad į tarpus subėriau likusias sėklas. Lai sudygsta apsčiai ir negriauna mano autoriteto.

img-20210411-130633.jpg

Į ilgą lovelį pripylusi žemių, perkėliau ten keturis piliarožių durpių puodelius. Našlaičių dar nejudinau, jaučiu – kelionei į darželį šie kūdikėliai dar nepasirengę.

O tada ėmiausi persodinti pomidorus ir nuščiuvau – nebeliko maiše žemių. Persodinau du, o jums galiu pasakyti, kad sėklų sėjimas į kartoninius kiaušinių indelius pasiteisino. Sutežęs popierius atsiskiria lyg plėšomos bandelės. Jokio vargo.

Žemių kitiems pomidorų daigams nusipirksiu šiandien, o kad vaizdas balkone džiugintų dar labiau, į vazoną pamerkiau gvazdikų. Jei švęsti spalvotą pavasarį – tai švęsti.