Brigados inauguracijos dieną Lietuva Vokietijos žiniasklaidoje buvo paminėta kone tūkstantį kartų

Lietuva

Lietuva / Alfa.lt

Austėja PaulauskaitėŠaltinis: ELTA.LT

Vilniuje įvykusi Vokietijos brigados inauguracija tapo vienu ryškiausiai šios šalies žiniasklaidoje nušviestų Lietuvos įvykių. Pasak duomenų analitikos bendrovės „Repsense“ vadovo Mykolo Katkaus, Vokietijos žiniasklaidoje Lietuva ketvirtadienį buvo paminėta 965 kartus.

„Vokietijos žiniasklaidoje Lietuvos vardas vakar (ketvirtadienį – ELTA) skambėjo garsiausiai 2025 metais – per visą „Repsense“ sekamą laikotarpį tik DHL lėktuvo katastrofa sulaukė daugiau dėmesio“, – Eltai sakė M. Katkus.

Pasak jo, profesionalioji Vokietijos žiniasklaida situaciją nušvietė objektyviai, akcentuodama Europos saugumo svarbą. Vis dėlto, taip pat buvo užsimenama ir apie kol kas neišspręstus infrastruktūros klausimus.

„Tradiciškai profesionali kairioji ir dešinioji Vokietijos žiniasklaida pateikė pilną Lietuvos saugumo kontekstą, citavo Vokietijos kanclerį ir gynybos ministrą, atkreipė dėmesį, kad nacių istorija įpareigoja Vokietiją rūpintis Europos saugumu“, – teigė bendrovės vadovas.

„Kita vertus, buvo užsiminta ir apie tai, kad Vokietijos brigados dislokavimas yra eksperimentinis ir kad yra daug neišspręstų logistikos bei aprūpinimo klausimų“, – pridūrė jis.

Pasak M. Katkaus, kai kuriuose Vokietijos žiniasklaidos kanaluose buvo skelbiama, jog už uždarų durų nerimaujama dėl vokiečių karių apgyvenimo, mokyklų ir darželių finansavimo bei kitų klausimų. Be to, akcentuota, jog atsakomybė už Vokietijos brigados sėkmės Lietuvoje užtikrinimą tenka šios šalies gynybos ministrui Borisui Pistoriusui.

Įvykį nušvietė ir Rusijos žiniasklaida

Pasak duomenų analitikos bendrovės, Vokietijos brigados Lietuvoje inauguraciją taip pat nušvietė ir kitos šalys. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) spaudoje Lietuva šią dieną buvo paminėta 378 kartus, Ukrainos medijose – 231, Ispanijos – 150 kartų, o Lenkija, Bulgarija, Italija, Šveicarija ir Turkija Lietuvą savo žiniasklaidos kanaluose paminėjo dar po daugiau nei 100 kartų.

„Repsense“ duomenys rodo, jog išskyrus Vokietiją, labiausiai šiuo įvykiu susidomėjo Rusija. Šios šalies žiniasklaida Lietuvą paminėjo 510 kartų. Tiesa, pasak naratyvus pasaulio medijose analizuojančios duomenų analitikos bendrovės vadovo M. Katkaus, Rusija į svarbius įvykius paprastai reaguoja su šiokiu tokiu pavėlavimu, kol režimas apsisprendžia, kaip pateikti įvykius.

„Tiek į atsijungimą nuo BRELL, tiek į šių metų melo dugną pramušusią tarptautinę dezinformaciją prieš Gitano Nausėdos kritiką Kaliningradui Kremliaus propagandistai atsakė su maždaug savaitės pavėlavimu. Kažko panašaus galima tikėtis ir čia“, – teigė bendrovės lyderis.

Pasak jo, nereikėtų stebėtis, jei tarptautinei propagandai išnaudoti būtų mėginama pasitelkti ir Rusijos gerbėjus Lietuvoje.

Rusijos troliai aktyviai reiškėsi Vokietijos socialiniuose tinkluose

Pasak M. Katkaus, į Vokietijos brigados inauguraciją Lietuvoje itin aktyviai socialiniuose tinkluose, o ypač – „Facebook“, sureagavo Rusijos troliai.

„Rusijos trolių armija nusileido į Vokietijos socialinius tinklus, pirmiausia į „Facebook“ komentarų skiltis. Prie vokiškų žiniasklaidos portalų straipsnių pasipylė tūkstančiai identiškų botų žinučių apie tai, kad „karas Lietuvoje yra tiesiog karas Lietuvoje", piktinantis, kad kancleris sprendžia Lietuvos problemas, bet nesprendžia Vokietijos problemų ir skatina branduolinį karą“, – nurodo „Repsense“.

Pasak duomenų analitikos bendrovės, prorusiški blogeriai skelbė tekstus apie tai, kaip siaubingai Vokietija pralaimėtų karą su Rusija, ir kvietė grįžti prie gerai veikiančios diplomatijos politikos. Identiškas žinutes skleidė ir įvairios paskyros vokiškame „X“ tinkle.

Tiesa, pačioje Rusijoje informacija apie Vokietijos brigadą, pasak bendrovės, buvo pasitikta ironiškai, bet gana santūriai. Daugiau patyčių sulaukta rusiškose „Telegram“ grupėse, kur Lietuvos krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės pasirašyta sutartis su Vokietija buvo vadinama „kapituliacijos aktu vokiško tanko fone“ ir prisiminta nacistinė „Drang nach Osten“ idėja.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Vilniuje įvyko 45-oji šarvuotosios brigados inauguracija. Šia iškilminga ceremonija pažymėta oficiali naujo karinio vieneto – Vokietijos brigados – gyvavimo Lietuvoje pradžia.

Renginio metu Katedros aikštėje išsirikiavo beveik 1 tūkst. Lietuvos ir Vokietijos karių. Prie pastarosios šalies brigados vėliavos buvo prisegta karinio vieneto misiją Lietuvoje žyminti juosta.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Nuolatinė Vokietijos brigados dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt