PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2017 m. Liepos 3 d. 11:38

Botanikos sode – per 1000 rožių veislių

Kaunas

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


8401

Kauno botanikos sode įkurtame didžiausiame ir gausiausiame Lietuvos rožyne kvapnius žiedus skleidžia prabangiomis vadinamos senovinės rožės, išsiskiriančios ne tik savo istorija, žiedų, lapų forma, bet ir kvapu.

„Šį metą galima vadinti vienu gražiausių. Senovinių rožių kvapas – nepakartojamas: vienų saldus, kitų - šiek tiek su vaisių pokvapiu, dar kitų tiesiog primena kažką nuostabaus iš vaikystės“, – pasakojo vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Dovilė Rylienė.

Sode žiedynus skleidžia išskirtinė margoji rožė, populiariausia damaskinė baltoji rožė, ypač sena rožė, kuri, manoma, yra 50 m. pr. Kr. Vergilijus aprašyta garsioji „Pompėjos rožė“. Iš viso rožyno kolekcijoje yra 227 senovinių rožių veislės.

Ne tik levandos ar buksmedžiai gali augti šalia rožių – žydi mėlynos šalavijų bei juozažolės juostos. Rožių deriniai su kitais augalais yra išgražėję – dėl kontrastų ar naujų štrichų čia auga šilokai, klasikinės senovinių rožių palydovės rusmenės, įvairių rūšių katilėliai ir dar kitų augalų.

Nuo 2014 m. rožyne vyksta atnaujinimo darbai: įrengti nauji takai, didinama rožių kolekcija.

„Atnaujinant kolekciją, siekiama eksponatų įvairovės – surinkti kuo įvairesnių selekcinių linijų hibridų ir grupių atstovų, kurie gali augti mūsų klimato sąlygomis. Prioritetas skiriamas vertingoms istorinėms rožių veislėms. Istorines rožes į antrą planą nustūmė modernūs komerciniai nuolat reklamuojami kultivarai, todėl Botanikos sodas yra puiki vieta šioms rožėms“, – sako D. Rylienė.

Didelis dėmesys skiriamas lietuviškoms tradicinėms rožių veislėms identifikuoti bei išsaugoti. Tai – nuo XVI a. iki XX a. pradžios augintos rožės, kurios išliko dėl didelio atsparumo ir prisitaikymo prie mūsų klimato sąlygų. Anot D. Rylienės, puoselėjant šias rožes, bus išsaugota vertinga genetinė įvairovė.

Specialistai primena, kad šiame Botanikos sode rožių introdukcijos darbai pradėti dar 1925 metais. Iš pradžių jos buvo auginamos medelyne, o vėliau pasodintos sodo centre įruoštoje ekspozicijoje. 1935-aisiais sode jau augo 179 pavadinimų rožės, atvežtos iš Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos. Karo metu rožynas sunyko, ir beveik visos rožės žuvo. Sunkiais pokario metais mokslininkė Ona Skeivienė parengė naują rožyno planą ir per trumpą laiką jį įgyvendino. 1957 metais rožynas buvo atkurtas, pasodinta 300 rožių veislių.

1975 m. rekonstruojant botanikos sodo centrinę dalį, architektė Dainora Juchnevičiūtė sukūrė naują rožyno projektą. Šis, trečiasis, Kauno botanikos sodo istorijoje rožynas, biologijos mokslų daktarės Alinos Boguševičiūtės pradėtas sodinti 1977-aisiais.

Šiuo metu VDU Kauno botanikos sodo rožyno, užimančio apie 0,7 ha, kolekcijoje – daugiau nei 1000 rožių veislių.