Bosnijoje minima Srebrenicos genocido 30 metų sukaktis

Pasaulis

Bosnija ir Hercegovina / Unsplash

Živilė AleškaitienėŠaltinis: ELTA

Tūkstančiai žmonių penktadienį susirinks Srebrenicoje paminėti prieš 30 metų Bosnijos serbų pajėgų įvykdyto genocido – vieno žiauriausių įvykių Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Penktadienį vyksiančio minėjimo metu bus palaidoti septynių žudynių aukų palaikai, taip pažymint kruviniausią Bosnijos karo tarp etninių grupių epizodą 1995 metais.

Karas prasidėjo Bosnijai paskelbus nepriklausomybę, kuriai pritarė šalies musulmonai ir kroatai ir kurią atmetė serbai.

1995 m. liepos 11 dieną, po daugiau kaip tris mėnesius trukusios apgulties, Bosnijos serbų pajėgos užėmė rytinį Srebrenicos miestą – tuo metu JT saugomą anklavą.

Kitomis dienomis jos nužudė 8 000 musulmonų vyrų ir berniukų ir palaidojo juos masinėse kapavietėse. Per žudynes žuvo ir apie 100 moterų, 80 iš jų tebėra dingusios.

Iki šiol identifikuota ir palaidota apie 7 000 aukų, o apie 1 000 žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios.

Siekdama nuslėpti nusikaltimą, Bosnijos serbų valdžia liepė išvežti palaikus į antrines masines kapavietes, todėl, pasak ekspertų, daugelį kūnų sudraskė sunkioji technika.

Trisdešimt skausmo metų

„Trisdešimt metų nešiojamės skausmą savo sielose, – sakė asociacijos „Srebrenicos motinos“ pirmininkė Munira Subašič. Jos vyras Hilmo ir 17-metis sūnus Nerminas buvo nužudyti. – Mūsų nekalti vaikai buvo nužudyti JT saugomoje zonoje. Europa ir pasaulis tylėdami stebėjo, kaip žudomi mūsų vaikai.“

Tarp septynių aukų, kurios penktadienį bus palaidotos Srebrenicos Potočario memorialiniame komplekse, yra 19 metų vyras ir 67 metų moteris.

„Deja, daugumos šių aukų palaikų yra tik dalis. Kai kuriais atvejais tėra tik vienas ar du kaulai“, – sakė Bosnijos dingusių žmonių instituto atstovė spaudai Emza Fazlić.

Šeimos metų metus laukė, kol galės palaidoti savo artimuosius, tikėdamosi, kad bus rasta daugiau jų palaikų.

Tačiau Mevlida Omerović nusprendė ilgiau nelaukti, kad palaidotų savo vyrą Hasibą. Jis buvo nužudytas 33 metų amžiaus, tikriausiai Petkovčiuose, maždaug už 60 km į šiaurę nuo Srebrenicos.

Prieš įvykdant egzekuciją maždaug tūkstantis žmonių buvo atvežti į tą vietą ir uždaryti mokyklos pastate.

Tai viena iš penkių masinių egzekucijų vietų, kuriose buvo vykdomos žudynės – vienintelis 1992-1995 m. Bosnijos karo epizodas, kurį tarptautinės teisingumo institucijos įvardijo genocidu.

„Praėjo trisdešimt metų ir aš nebeturiu ko laukti“, – sakė 55 metų M. Omerović. Ji nori turėti galimybę lankyti vyro kapą, nors karste bus tik jo žandikaulis.

Serbai toliau neigia

Bosnijos serbų karo politiniai ir kariniai lyderiai Radovanas Karadžićius ir Ratko Mladićius tarptautinio tribunolo buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos, ypač už Srebrenicos genocidą.

Tačiau Serbija ir Bosnijos serbų lyderiai ir toliau neigia, kad šios žudynės buvo genocidas.

„Serbai nevykdė genocido Srebrenicoje... to nebuvo“, – šį mėnesį sakė Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas.

Pernai Jungtinės Tautos, nepaisydamos Belgrado ir Bosnijos serbų protestų, paskelbė tarptautinę Srebrenicos genocido atminimo dieną.

„Liepos 11-oji yra didelio liūdesio ir skausmo diena, – AFP sakė Ramiza Gurdić, kurios vyras Junuzas ir sūnūs Mehrudinas ir Mustafa žuvo per genocidą. – Bet man kiekviena diena yra liepos 11-oji, kiekviena naktis, kiekvienas rytas, kai atsikeliu ir suprantu, kad jų nebėra.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt