Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gineso rekordų knygos nuotr.
EtapliusŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“
Naujai šuniukų vadai šeimininkai nebuvo pasirengę, neturėjo vietos jiems auginti, todėl šunyčius tiesiog nuskandino. Tačiau Leonelis Costa, tuo metu dar vaikas, pastebėjo, kad šuniukų mama vis kažkur nuklysta.
Pasirodo, vienas šuniukas buvo toliau ir pasislėpęs kažkur tarp medienos. Taigi, Costa ir jo brolis sukūrė planą paslėpti šunelį iki tinkamo laiko. „Žinojome, kad kai šuo atsimerks, mano tėvai jo nebepalaidos“, – sakė jis Gineso rekordų knygai.
Po dviejų savaičių šuniuko nervų sistema buvo pakankamai išsivysčiusi, kad Bobis galėtų atmerkti akis, ir nors Costos planas pasiteisino, jo tėvai nebuvo labai laimingi, kad visgi teks auginti vienu šunimi daugiau. „Prisipažįstu – sužinoję, kad mes žinojome apie šuniuką, jie labai rėkė ir mus nubaudė, bet tai buvo verta ir dėl rimtos priežasties!“ – prisimena Leonelis.
Atrodo, kad Bobis tikrai išnaudojo antrą gyvenimo šansą, tapdamas Gineso pasaulio rekordininku kaip seniausias gyvas šuo.
Bobis yra Alantėjos mastifo veislės, kurios atstovai paprastai gyvena tik apie 12–14 metų. Kalbant apie tai, kaip jam pavyko taip ilgai ištverti, atrodo, kad Bobio ilgo gyvenimo receptas yra laisvam klaidžioti, bendrauti su kitais gyvūnais ir mėgautis labai panašiu į žmonių maisto asortimentu.
„Ką mes valgėme, valgė ir jis, – paaiškino Costa. – Iš gyvūnų maisto skardinės ar mėsos gabalo Bobis nedvejoja ir pasirenka mūsų maistą.“
Parengta pagal Iflscsience.com