BMX čempionas Šiauliuose varžosi su savo šešėliu

Šiauliai

Eva KazlauskienėŠaltinis: Etaplius.lt

129

Mindaugas Malcevičius

Tvirtas vyras, pasižabojęs „vaikišką“ dviratuką, su kuriuo pašėlusiu greičiu šokinėja per tramplinus. Taip draugai apibūdina Gabrielių Pabijanską – 19-metį šiaulietį, kuris nuo penkerių metų nepaleidžia dviračio. Nors pats Gabrielius juokiasi, kad greičiausiai niekada mažyčio dviračių kroso draugo nebeišaugs, daugkartinis Lietuvos ir Europos BMX čempionas prisipažįsta – būtent su tokiu dviračiu svajoja išvažiuoti į olimpinę trasą. Žinoma, jei treniruotėse pavyks įveikti rimčiausią savo varžovą Lietuvoje – savo paties šešėlį.

„Matyt, aukštai iššokau“

„Apie olimpiadą svajojau dar vaikystėje. Ir ne tik svajoju. Tam nuosekliai ruošiuosi. Kadangi treniruojuosi po tris kartus per dieną, kartais net naktimis sapnuoju, kaip su savo dviračiu ir Lietuvos vėliava išvažiuoju į olimpinę trasą“, – juokdamasis pasakoja Gabrielius.

Šio vaikino gyvenimo istorija kažkiek primena smagaus filmo „Erelis Edis“ scenarijų, nes atkaklus šiaulietis, kaip ir minėto filmo herojus Edis, rankų nenuleidžia. Nors Gabrielius į olimpiadą dar nepateko, Šiaulių sporto gimnazijos auklėtinis kroso dviračiu jau ne vienerius metus skraido ne prasčiau už garsųjį anglą – pirmąjį savo šalies šuolininką su slidėmis.

„Matyt, aukštai iššokau, nes pernai mane pastebėjo vienas Belgijos BMX dviračių klubas „Thrill BMX“, – juokiasi G. Pabijanskas ir pasakoja su šiuo klubu pasirašęs ketverių metų kontraktą, kuris galios iki Tokijo olimpinių žaidynių. Tai, vaikino teigimu, yra atpildas už sunkų darbą ir puiki galimybė tobulėti, dalyvauti aukštesnio lygmens varžybose.

Šiaulių BMX dviračių trasą jau seniai išaugo

Paklaustas, ko trūksta gimtinėje, Gabrielius džiaugiasi Šiaulių sporto gimnazijos sudarytomis sąlygomis sportuoti. Bet vaikinas neslepia – savo gimtojo miesto BMX dviračių trasą jau seniai išaugo.

„Gerai, kad Šiauliuose, priešingai nei kituose miestuose, tokią trasą iš viso turime. Tačiau kalbant apie profesionalų sportą, ši trasa nei iš tolo neprilygsta toms, kuriose vyksta pasaulinio lygio varžybos. Neturime Šiauliuose ir uždaros trasos, todėl prieš savaitę Belgijoje vykusiose varžybose dalyvavau be jokių rimtesnių treniruočių. Ir tai buvo pirmas mano startas vyrų klasėje“, – pasakoja sportininkas, pirmą varžybų dieną iškritęs net iš kvalifikacinių važiavimų, bet jau antrą kibęs į atlapus visiems lyderiams ir prasibrovęs iki ketvirtfinalio.

Jei, pasak pašnekovo, Lietuvoje atsirastų bent viena BMX trasa, kurioje būtų galima atlikti ne tik 8 metrų, bet ir 16 metrų šuolius, varžytis su pasaulinio lygio sportininkais būtų kur kas paprasčiau. Deja, Gabrielius netiki, kad artimiausiu metu tai galėtų įvykti.

„Pradėkime nuo to, kad tiek Šiauliuose, tiek visoje šalyje vis dar nėra pajėgių dviračių kroso atstovų. Tad ir konkurencija tarp BMX dviratininkų Lietuvoje labai minimali. O norint tobulėti, pajėgus varžovas yra būtinas. Dabar gimtinėje tiek varžybose, tiek treniruotėse galiu varžytis tik su savo šešėliu“, – šypteli vaikinas ir užsimena, kad išsilaikęs brandos egzaminus ketina išvykti gyventi ir sportuoti į užsienį.

Dviračio kaina – nevaikiška

Belgų klubo parama jaunam dviratininkui svarbi. Gabrielius pasakoja, kad anksčiau, kai nevilkėdavo klubo aprangos, pačiam tekdavo savo dviratį ir taisyti, ir dalis pirkti. O vaikiškai atrodančio BMX dviračio kaina tikrai nevaikiška – kokybiškas toks dviratis gali kainuoti ir kelis tūkstančius eurų. Dar blogiau, pasak pašnekovo, kad net ir labai tausojant, pašėlusius šuolius dviratis atlaiko vos vieną sezoną, todėl po žiemos dažniausiai tenka dairytis ir naujo dviračio.

„Dabar viskuo pasirūpina belgai. Komanda ne tik įrangą duoda, bet ir kuriai nors dviračio daliai susidėvėjus, sulūžus atsiunčia į Lietuvą. Pačiam nebereikia sukti galvos iš kur ką gauti. Galiu visas jėgas skirti treniruotėms“, – pasakoja Gabrielius ir užsimena, kad išvykus į varžybas jį ir kitus komandos narius visuomet lydi technikai, atsakingi už tinkamą įrangos būklę.

Saugiai nusileisti – lekiant 70 km/val. greičiu

Gabrielius sako net neabejojantis, kad išsilaikęs 12-os klasės egzaminus savo ateitį sies su dviračių sportu. Juo labiau kad ir tėvai jau seniai įprato prie nesibaigiančių sūnaus traumų, per sezoną taip ir nespėjančių sugyti alkūnių, kelių žaizdų.

„Tai gana ekstremalus sportas, todėl išvengti traumų beveik neįmanoma. Pats esu turėjęs atvirą rankos lūžį, dėl kurio pusę metų negalėjau sportuoti. Po jo griūdamas dabar visuomet spėju pagalvoti, ar pavyks sėkmingai nusileisti lekiant maždaug 70 km/val. greičiu. Kai daugiau ar mažiau pavyksta, sukandu dantis, pasitrinu sumuštą, nubrozdintą vietą ir vėl važiuoju“, – šypsosi vaikinas.

Šnekučiuojantis Šiaulių BMX trasoje, prie Gabrieliaus privažiuoja tai vienas jaunesnis dviračių kroso entuziastas, tai kitas. Draugiškai su čempionu susimuša kumščiais. „Smagu, kad trasa ne tuščia. Bet vien į trasą ateiti ir kelis kartus ją apvažiuoti dviračiu neužtenka“, – pastebi pašnekovas, komentuodamas, kodėl Lietuvoje, priešingai nei kaimyninėje Latvijoje, BMX dviratininkų nėra daug.

„Lietuviams, ypač jauniems, trūksta noro, užsidegimo konkuruoti tarpusavyje. Dažnai nusistebiu Prancūzijoje, Belgijoje matydamas 5-mečius, kurie trasoje kaunasi, rungiasi dėl kiekvieno centimetro. Mums dar to trūksta. Kur kas svarbiau prieš draugus pasipuikuoti nauju dviračiu, o ne produktyviai apvažiuota trasa“, – šypteli pašnekovas.

G. Pabijansko asmeninio archyvo nuotr.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt