Birželis Vakarų Europoje buvo karščiausias per visą stebėjimų istoriją

Pasaulis

Karščiai / Freepik

EtapliusŠaltinis: BNS

372858

Europos Sąjungos (ES) klimato stebėsenos tarnyba trečiadienį pranešė, kad praėjęs mėnuo Vakarų Europoje buvo karščiausias nuo tada, kai buvo pradėti fiksuoti tokie duomenys.

Tačiau aukšta gamtai ir žmonėms pavojinga temperatūra užsitęsė iki liepos mėnesio.

Atskiri tyrimai rodo, kad dėl klimato kaitos karščiai padidėjo 4 laipsniais, todėl termometro stulpelis pasiekė tūkstančiams pažeidžiamų žmonių pavojingą lygį ir gerokai padidino prognozuojamą mirčių skaičių.

Šiemet Vakarų Europą užklupo neįprastai ankstyva karščio banga, o rekordinė vidutinė dienos temperatūra milijonams žmonių sukėlė nepatogumų ir stresą.

„Copernicus“ klimato kaitos tarnyba (C3S) nurodė, kad keliose Vakarų Europos šalyse temperatūra viršijo 40 laipsnių Celsijaus, o Ispanijoje ir Portugalijoje termometrų stulpeliai šoktelėjo iki 46 laipsnių Celsijaus.

„Šiltėjančiame pasaulyje karščio bangos greičiausiai bus dažnesnės, intensyvesnės ir paveiks daugiau žmonių visoje Europoje“, – nurodė ES stebėsenos centro strateginė vadovė klimato klausimais Samantha Burgess (Samanta Berdžes).

Dvi karščio bangos birželio viduryje ir pabaigoje susijusios su vadinamaisiais karščio kupolais – meteorologiniu reiškiniu, kai dėl aukšto slėgio sistemos ilgą laiką išlieka karštas ir sausas oras.

Praėjusį mėnesį Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir kai kuriose Balkanų šalyse buvo užfiksuotos didžiausios jutiminės temperatūros, o jų poveikis žmogaus organizmui vertinamas atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip drėgmė.

„Copernicus“ pranešė, kad į šiaurę nuo Lisabonos per karščius jutiminė temperatūra siekė 48 laipsnius Celsijaus. Anot „Copernicus“, ši temperatūra buvo maždaug septyniais laipsniais aukštesnė už vidutinę.

Didelėje pietų Europos dalyje taip pat buvo vadinamųjų „tropinių naktų“, kai temperatūra naktį nenukrisdavo pakankamai žemai, kad žmogaus organizmas galėtų tinkamai atsigauti ir pailsėti.

„Tylieji žudikai“

Karščio bangos ypač pavojingos pagyvenusiems, sergantiems, silpniems žmonėms, vaikams ir lauke dirbantiems žmonėms. Tačiau užsitęsusios karščio bangos taip pat gali tapti pavojingos kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo sveikatos, amžiaus ar profesijos.

Trečiadienį paskelbtame atskirame moksliniame tyrime, pagrįstame istoriniais orų duomenimis, teigiama, kad birželio karščio bangos būtų buvusios 2– 4 laipsniais vėsesnės, jei tirtuose miestuose nebūtų žmogaus sukeltos klimato kaitos.

Šiame tyrime iš viso nagrinėta 12 miestų, ir tik viename iš jų karščio bangos nebuvo susijusios su žmogaus sukelta klimato kaita.

Jie taip pat padarė išvadas, kad birželio karščio bangos galėjo nusinešti 2,3 tūkst. gyvybių.

Tyrėjai nurodė, kad du trečdaliai šių mirčių nebūtų įvykusios, jei ne klimato kaita. Tačiau tyrėjai pabrėžė, kad jų skaičiavimai yra tik trumpas platesnio masto karščio bangos vaizdas.

Tačiau jokių oficialių duomenų, kiek žmonių galėjo mirti dėl karščio bangų, nebuvo paskelbta, o šis tyrimas nebuvo recenzuojamas.

„Vos dviem ar keturiais laipsniais pakilusi karščio bangos temperatūra gali reikšti skirtumą tarp tūkstančių žmonių gyvybės ir mirties“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo dėstytojas Garifalas Konstantinudis (Garyfallos Konstantinoudis).

„Štai kodėl karščio bangos vadinamos tyliaisiais žudikais. Dauguma su karščiu susijusių mirčių įvyksta namuose ir ligoninėse, už visuomenės akių, ir apie jas retai pranešama“, – žurnalistams nurodė jis.

Rekordai Viduržemio jūroje

S. Burgess atkreipė dėmesį, kad karščio bangų poveikį Europai dar labiau sustiprino rekordinė jūros paviršiaus temperatūra vakarinėje Viduržemio jūros dalyje. Ji pridūrė, kad birželį temperatūra šioje jūros dalyje pasiekė aukščiausią kada nors fiksuotą dienos maksimumą.

Viduržemio jūros paviršiaus temperatūra vakarinėje Viduržemio jūros dalyje birželį buvo itin aukšta – kai kuriose vietose penkiais laipsniais aukštesnė už vidutinę.

Pasak „Copernicus“, birželio 30 dieną temperatūra viršijo visų laikų rekordus ir pasiekė 27 laipsnius Celsijaus.

Aukštesnė nei įprastai vandens temperatūra padidina drėgmę ir kenkia jūros gyvūnijai, o naktį pakrantė atvėsta mažiau.

Naujienų agentūra AFP, remdamasi „Copernicus“ duomenimis, nustatė, kad praėjusį mėnesį 12 šalių ir apie 790 mln. žmonių visame pasaulyje patyrė rekordinį karštį.

Karščio bangos birželį alino kai kurias JAV valstijas ir didžiąją dalį Kinijos. Kinijos valstybinės žiniasklaidos teigimu, kai kuriose šalies dalyse temperatūra viršijo 40 laipsnių Celsijaus.

Be karščio bangų birželį kai kuriose pasaulio dalyse kilo ir kitų ekstremalių oro sąlygų.

Niokojantys miškų gaisrai siautėjo kai kuriose Kanados ir Pietų Europos dalyse, o pražūtingi potvyniai nusiaubė Pietų Afrikos, Kinijos ir Pakistano teritorijas.

Mokslininkai tikėjosi, kad neįprasta karščio banga atslūgs 2024-ųjų pradžioje pasibaigus šiltajam „El Nino“ reiškiniui ir prasidėjus vėsesnei „La Nina“ fazei.

Tačiau pasaulinė temperatūra vis dar yra aukšta, todėl mokslininkai kelia klausimą dėl kitų veiksnių, galinčių prisidėti prie atšilimo.

ES klimato prievaizdas naudoja milijardus matavimų iš palydovų, laivų, orlaivių ir meteorologijos stočių, kad galėtų tirti klimato kaitą.

Jo duomenys kaupiami nuo 1940-ųjų, tačiau kiti klimato duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, ledo šerdys, medžių rievės ir koralų skeletai, leidžia mokslininkams išplėsti savo išvadas remiantis daug senesniais duomenimis.

Mokslininkai teigia, kad dabar išgyvenamas laikotarpis greičiausiai yra šilčiausias Žemėje per pastaruosius 125 tūkst. metų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt