Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Baisogalos kultūros centro nuotr.
EtapliusŠaltinis: Baisogalos kultūros centras
Minėjimo iškilmės prasidėjo 17.30 val. Šventosiomis Mišiomis Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčioje, kur už tremtyje kentėjusius ir žuvusius meldėsi klebonas parapijos bendruomenė ir svečiai. Dvasinę ramybę ir viltį skleidė klebono Arūno Urbelio žodžiai, kvietę ne tik prisiminti, bet ir išsaugoti istorinę atmintį gyvą savo širdyse bei perduoti ją ateities kartoms.
Po mišių, susirinkusieji kartu su 608-osios Baisogalos šaulių kuopos šauliais, iškilmingai žygiavo prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę. Nešini vėliavomis ir gėlėmis, šauliai bei bendruomenės nariai simboliškai sujungė praeities skausmą su dabarties pagarba ir vienybe.
Prie paminklo vykęs minėjimas palietė kiekvieno širdį. Skambėjo jautrios ir prasmingos dainos, kurias atliko Baisogalos vaikų ir jaunimo dainavimo grupė (vadovė Neringa Bernadickienė), įprasminusios jaunimo ryšį su tautos istorija.
Ypatingu momentu tapo šaulių vadės Giedrės Nakutienės muzikinis kūrinys „Ak, šalie“, sukurtas pagal legendinio partizano Jono Kadžionio–Bėdos eiles. Tai buvo jaudinantis susiliejimas tarp praeities balsų ir dabarties muzikos – tylus, bet labai galingas liudijimas apie viltį ir meilę Lietuvai.
Renginio vedėjas Domas Dveilis skaitė autentiškus tremtinių prisiminimus, kurie tarsi atvėrė laiko vartus ir leido žvilgtelėti į tuometinį skausmą, baimę, bet ir tikėjimą, kurio neužgesino net atšiauriausios gyvenimo sąlygos. Jis taip pat dovanojo susirinkusiesiems keletą muzikinių kūrinių, papildžiusių vakaro atmosferą jaukumu ir pagarba.
Šis vakaras Baisogaloje tapo daugiau nei tik minėjimas – tai buvo gyva istorijos pamoka, tautos bendrystės išraiška ir tylus pažadas niekada nepamiršti.