Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas ir savivaldybės administracijos atstovai dalyvavo valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcija inicijuotoje tarptautinėje konferencijoje „Laivybos Nemunu ir Augustavo kanalu plėtros galimybės“.
Vandens kelias Nemuno upe projektuojamas vykdant kaimynines šalis jungiantį INTERREG projektą „Lietuva – Polska“. Pasak VĮ Vidaus vandens kelių direkcija vadovo Vladimiro Vinokurovo, bendras Nemuno aukštupio laivybos kelio ilgis galėtų būti apie 250 km. Direkcijos planuose – keleiviniai, pramoginiai turistiniai vandens maršrutai, tokie, kaip Kaunas- Kaišiadorys- Birštonas- Prienai, Druskininkai- Gardinas, arba Punia-Alytus-Merkinė-Liškiava. Krovinių laivybos kelias galėtų jungti Gardiną, Druskininkus, Alytų, Kauną.
Konferencijos metu pristatytos ne tik vandens kelių perspektyvos Lietuvoje, bet ir Nemuno upės bei Augustavo kanalo elektroninis navigacijos žemėlapis, aptartos Augustavo kanalo turizmo maršrutų galimybės.
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas sakė esąs vienas iš tų, kurie dar prieš kelerius metus pasirašė ketinimų protokolą ir ne kartą pritarė laivybos Nemuno aukštupyje plėtrai. Savivaldybių vadovai laukia, kada upės vaga bus išvalyta, pagilinta. Tai, pasak A. Vrubliausko, pagyvintų turizmą, atgaivintų prie upės esančių miestelių ir kaimų verslus, prisidėtų prie gyventojų užimtumo didinimo, o krovinių laivyba turėtų įtakos geresnėms logistikos perspektyvoms, būtų mažiau teršiamas oras.
Pasak Vidaus vandens kelių direkcijos vadovo V. Vinokurovo, Nemuno potencialas yra didžiulis. Vandens keliu galima gabenti birius krovinius: žemės ūkio produktus, metalo laužą, pirmines ir apdorotas naudingąsias iškasenas, medieną, biokurą, statybines medžiagas. Taip pat - pervežti suskystintas dujas, bendruosius krovinius konteineriuose. Pavyzdžiui, viena barža talpina 1000 tonų krovinių, tuo tarpu sausumos keliais tokį krovinių kiekį reikėtų gabenti 40-čiai vilkikų. Per pastaruosius 30-40 metų Nemunas buvo praradęs gyvybingumą. Pagrindinė to priežastis – neprižiūrėti laivakelį reguliuojantys hidrotechnikos statiniai – bunos.
VĮ Vidaus vandens kelių direkcija šiais ir ateinančiais metais planuoja laivybos kelio darbus 30 km atkarpoje Birštonas-Balbieriškis, 17 km atkarpoje Švendubrė-Liškiava. 2023-2024 m. žadama sutvarkyti vandens kelią maršrutais Alytus-Nemunaitis (26 km), Balbieriškis-Punia (25 km), Punia-Alytus (16 km). 2025 m. jau galėtume plaukti nuo Liškiavos iki Merkinės ir nuo Nemunaičio iki Merkinės – iš viso 188 km laivybos kelių.
Statistikos duomenimis, Europos Sąjungoje vienas vandens kelių turistas vidutiniškai išleidžia 42 eurus įvairioms kelionės paslaugoms ir pramogoms. Tai – rimta paskata vietos verslams plėsti.