Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Trakų viešosios bibliotekos Bijūnų padalinio nuotr.
Irena StankevičienėŠaltinis: Trakų viešosios bibliotekos Bijūnų padalinys
Gegužinės pamaldos – tai labai sena religinė praktika. Jau XII a. aptinkami aiškūs gegužinių pamaldų pėdsakai Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Apie 1840 m. ši tradicija įsigalėjo Lenkijoje ir Lietuvoje. Prie to labai prisidėjo vyskupas Motiejus Valančius. Ypač šios pamaldos išpopuliarėjo tarpukario Lietuvoje. Kadangi kiekvieną vakarą nueiti į bažnyčią tolimesnių kaimų žmonėms buvo sudėtinga, tai paplito praktika gegužines pamaldas rengti kiekvieno kaimo sodyboje arba esant geram orui prie kaimo kryžiaus. Tam tikslui didžiausiame ir gražiausiame kambaryje parengdavo altorėlį su Marijos paveikslu ar statulėle, papuošdavo tuo metu žydinčiais žolynais, gėlėmis, uždegdavo žvakes. Vykstant pamaldoms buvo puošiamas gėlių vainikais kryžius ir įrengiamas savotiškas altorėlis. Po pamaldų dažnai vykdavo ir žaidimai, šokiai, skambėdavo dainos. Jaunimas mielai dalyvaudavo tokiose pramogose.
Bijūniečiai atgaivino jau primirštą tradiciją ir mielai renkasi į šias pamaldas. Jau trečius metus kartą per mėnesį su pamaldomis vyksta ir linksmosios gegužinės, kuriose dalyvauja įvairūs muzikiniai kolektyvai ir kapelos. Šiais metais gegužės 1-ąją po pamaldų linksmino muzikos grupė iš Elektrėnų „Smilga“ ir Bijūnų vokalinis ansamblis „Pinavija“. Gegužės 17 d., kai buvo meldžiamasi už šeimas, irgi atvyko svečių: liaudies giedojimo grupė „Karunka“ (vadovė Zita Karklelytė), kryždirbystės tyrinėtoja dr. Alė Počiulpaitė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos kultūrologė Rita Balsevičiūtė. Po pamaldų visi susidomėję ir susikaupę klausėsi grupės atliekamų senųjų giesmių, šlovinančių Mergelę Mariją, ir nedrąsiai pritarė. Grupės vadovė Zita Karklelytė pristatė savo grupę, kuri kitais metais švęs savo 40-metį, ir papasakojo apie jos susikūrimą.
Dr. Alė Počiulpaitė trumpai pristatė savo fotografijų parodą „Mediniai kryžiai Aukštadvario apylinkėse“, kuri eksponuojama bibliotekoje. Kultūrologė Rita Balsevičiūtė pasidžiaugė, kad Bijūnai dar laikosi senųjų tradicijų ir rengia tokias „Majavų“ pamaldas.
Po oficialios dalies visi dar ilgai bei nuoširdžiai bendravo prie suneštinių vaišių stalo ir mėgavosi bijūnietiška žolelių arbata.
Nuoširdžiai dėkojama visiems dalyvavusiems renginyje: svečiams – už patirčių pasikeitimą, maldininkams – už nuoširdžias maldas ir giesmes, šeimininkėms – už gardžias vaišes. Reikia tikėtis, kad Mergelė Marija išgirdo bijūniečių maldas ir globos bei užtars visas Bijūnų bendruomenės šeimas.