Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Jurgita TaralėŠaltinis: Etaplius.lt
Renginio metu bibliotekoje buvo eksponuojama latvių autorių grožinės verstinės literatūros paroda.
Pasak kalbininkės, iš viso nuo XX a. pradžios yra išleista apie 300 iš latvių kalbos į lietuvių kalbą išverstų knygų. Per pastaruosius 35-erius metus (1990–2025 m.) išversta apie 120 knygų. Beje, patys seniausi latvių grožinės literatūros vertimai į lietuvių kalbą buvo išleisti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Paskaita organizuota įgyvendinant projektą „Šiauliai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2025: šiauliečio kalbinė tapatybė“.
„Kartais rasti tinkamą žodį – tai tarsi siūlą į adatą įverti“, – šiais Metų vertėjo krėslo laureatės (2020 m.) Lauros Laurušaitės žodžais išsamų pasakojimą apie vertimų kokybę vertėjų kūrybiškumo aspektu pradėjo lektorė. Paskaitos metu dalinantis įžvalgomis buvo remiamasi Veronikos Adamonytės, Bronės Balčienės, Jurgio Banevičiaus, Erikos Drungytės, Sigito Gedos, Dzintros Elgos Irbytės, Vilmos Kaladytės, Lauros Laurušaitės bei kitų vertėjų išverstų knygų tekstais.