Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
jurgita.tarale@smsvb.ltŠaltinis: Etaplius.LT
Sausio 26-ąją Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27) įvyko kraštotyrininkės jubiliejinis vakaras. Išskirtiniam renginiui parengta I. Rudzinskienės paroda „Gyvenimo dešimtmečiai“, kurioje ji, pagarsėjusi genealoginių medžių sudarytoja, eksponuoja šiuos ir daugelį kitų kraštotyros darbų, įdomią savo šeimos archyvų medžiagą, publikuotus straipsnius, leidinius, gausius kraštotyrinės veiklos apdovanojimus.
Renginį pradėjo nuoširdus ir jautrus Šiaulių jaunųjų turistų centro bendruomenės pasirodymas: mokytojos Danguolės Masandukienės vadovaujamas vaikų etnografinis ansamblis atliko keletą muzikinių kūrinėlių, ilgametę jaunųjų kraštotyrininkų bičiulę jubiliejaus proga pasveikino direktoriaus pavaduotoja ugdymui Genovaitė Beleckaitė ir kraštotyros mokytoja Marija Gedminienė.
„Irena Rudzinskienė buvo pirmoji mokytoja, įvedusi mane į paveldo pasaulį“, – sakė kraštotyrininkė, Mikelio prizo laureatė Marija Birutė Musneckienė, parengusi ir pristačiusi vakaro dalyviams unikalią vaizdinę medžiagą „Praeitis atgyja prisiminimuose“ apie I. Rudzinskienės gyvenimą, kūrybą, pomėgius, kurie buvo netikėti ir ne visiems žinomi. Kaip, pavyzdžiui, – vaidybinis talentas, kurį pastebėjęs įžymusis režisierius Juozas Miltinis ją, dar mokinukę, kvietė mokytis savo studijoje. Arba tai, kad Garbės kraštotyrininkė yra sukūrusi eilėraščių bei trumpų prozos kūrinėlių. Šventinio vakaro metu pluoštelį I. Rudzinskienės sukurtų miniatiūrų paskaitė pedagogė, „Šviesos“ klubo narė Janina Tepliajeva.
Renginyje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, humanitarinių mokslų dr. Stasys Tumėnas pasveikino sukaktuvininkę ir gausiai susirinkusią Šiaulių miesto kraštotyrininkų bendruomenę – „Mikelių komandos narius“. Pasak Seimo nario, tai toks kraštotyrininkų sambūris, kokį retai kur rasi, o jubiliejų švenčianti Garbės kraštotyrininkė I. Rudzinskienė savo prigimtimi ir darbais yra nepaprasta daugiabriaunė ir daugiašakė asmenybė. „Kraštotyrininkų darbas – gyvoji istorija, kuria vėliau savo tyrinėjimuose remiasi mokslininkai“, – akcentavo jis.
Šiaulių miesto mero Artūro Visocko padėką už ilgametę kraštotyrinę veiklą ir svarų indėlį į Šiaulių miesto istorijos puoselėjimą garbingo 90-ojo jubiliejaus proga jubiliatei įteikė Lietuvos kraštotyros draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Virginija Šiukščienė. Ji, kalbėdama miesto kraštotyrininkų vardu, įteikė padėką už nenuilstamą domėjimąsi krašto praeitimi, prasmingus didelius darbus tęsiant ir puoselėjant Šiaulių kraštotyros draugijos tradicijas.
Lietuvos kraštotyros draugijos padėką už tėvynės meilės puoselėjimą, taurų darbą tyrinėjant tautos kultūros paveldą, ugdant istorinę atmintį ir tautinę savimonę su jos pirmininko prof. Liberto Klimkos linkėjimais sukaktuvininkei nuotaikingai perdavė kraštotyrininkė, Mikelio prizo laureatė Jadvyga Urbonienė. Pritaikiusi sparnuotą lotynišką posakį „verba volant, scripta manent“ (žodžiai nuskrenda, raštas lieka), ji tolesniems darbams tęsti įteikė milžinišką rašiklį ir žibalinę lempelę – „žvakelę pasišviesti“.
Jubiliatės pagerbti atvyko ir įdomiais prisiminimais dalijosi buvęs Šiaulių baldų gamybinio susivienijimo „Venta“ direktorius Liudvikas Stankus. „Tai žmogus, kuris mane į kraštotyros barus varė“, – sakė I. Rudzinskienė. Tuomet ji dirbo „Ventoje“ vyriausiąja ekonomiste, 1988–1990 metais vadovavo susivienijimo kraštotyros grupei ir sukaupė gausią kraštotyrinę medžiagą apie įmonės veiklą.
Vakaro metu kartu su savo mokinėmis koncertavo kanklių mokytoja, tautinės muzikos puoselėtoja Elena Ralienė. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Irenos Žilinskienės vardu jubiliatę pasveikino kultūrinės veiklos vadybininkė ryšiams su visuomene Jurgita Januševičiūtė-Taralė. Renginį vedė Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Rima Giržadienė.