Bibliotekoje įamžintas profesoriaus Vytenio Rimkaus palikimas

Šiauliai

Ievos Frišmantės nuotr.

Diana JanušaitėŠaltinis: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

340140

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atidaryta Šiaulių miesto garbės piliečiui, menotyrininkui, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjui, kraštotyrininkui prof. Vyteniui Rimkui (1930–2020) dedikuota svetainė. Atidarymo metu siaurame bičiulių, artimųjų rate minėta profesoriaus veiklos svarba Lietuvos kultūrai, istorijai. Prisiminta, kad šiais metais jam būtų sukakę 95-eri metai.

Užmiršti praeitį – nevalia

Į atidarymą atvykusiems artimiesiems žurnalistas, redaktorius Vladas Vertelis pristatė knygą „Vytenis Rimkus – atėjęs nuo Šiaušės pakrantės…“ Tai knyga, susidedanti iš žurnalisto pokalbių su profesoriumi ir V. Rimkaus straipsnių rinkinio. Po knygos pristatymo profesoriui artimiausi žmonės dalijosi savo mintimis apie Vytenio palikimo išsaugojimą ir sklaidą visuomenėje.

V. Rimkaus duktė Janina Budrienė tėtį prisiminė kaip gerą, tolerantišką ir labai darbštų žmogų: „Kai mes pramogaudavome, tėtis didžiąją laiko dalį praleisdavo savo kambaryje ir ten rašydavo. Kai mes eidavome miegoti, jis vis dar dirbdavo prie stalo. Anksti ryte, mums dar begulint lovose, jau girdėdavome, kaip tėtis mašinėle spausdindavo, – toks labai darbštus buvo.“

Netekusi tėčio, šeima nebežinojo, ką daryti su jo knygomis ir rankraščiais. Dukra pasidžiaugė, kad šiuo klausimu labai padėjo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. „Esame labai dėkingi bibliotekai, kad apsiėmė sutvarkyti visą archyvą. Taip pat esame dėkingi, kad bibliotekoje atsirado tėčio svetainė. Dabar galėsime patys čia ateiti ir pažiūrėti, kaip viskas sutvarkyta. Manau, jeigu dabar tėtis mato, tai jis tikrai džiaugiasi visu tuo, kas vyksta, ir kaip jį žmonės prisimena“, – kalbėjo J. Budrienė.

V. Rimkaus sesuo Elzbieta Rimkutė-Bagdonienė pritarė, kad tokia atminimo svetainė yra labai reikalinga: „Tai paminklas Vyteniui ir visai epochai.“ Anot jos, labai svarbu išsaugoti Vytenio Rimkaus palikimą, nes tai mūsų visų istorija: „Gyventi praeitimi negalima, bet užmiršti praeities – juo labiau. Remdamiesi praeitimi, turime gyventi ir galvoti apie ateitį, jaunimą.“

Su šia mintimi sutiko ir bibliotekos globėjas dr. Stasys Tumėnas: „Profesoriaus Vytenio Rimkaus svetainės atidarymas yra didžiulis įvykis ne tik bibliotekai, Šiauliams, bet ir visai Lietuvai. Labai svarbu, kad tokie žmonės, kaip prof. Vytenis Rimkus, būtų įamžinami, prisimenami ir primenami jaunajai kartai.“

Svetainėje – unikali ekspozicija

Profesoriaus atminimui skirtoje svetainėje atsispindi visas jo gyvenimo ir kūrybos kelias. Ant atnaujintų sienų – šiuolaikiško dizaino grafiniai vaizdai, atspausdinti ant tapetų. Pačiame centre – iš Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių dailininkų organizacijos gauta kadruotė su V. Rimkaus atvaizdu. Po jos pateiktas trumpas gyvenimo aprašymas, kurį jis pats parašė vienos iš paskutinių savo knygų pratarmėje: „Gimiau 1930 m., mokiausi Bagdoniškės pradinėje mokykloje, 5–6 skyrius baigiau Bazilionuose. 1942 m. įstojau į Šiaulių berniukų gimnaziją, joje mokiausi karo ir pokario metais iki 1949 m. kovo 25 d., kai su šeima buvau ištremtas į Sibirą. Tremtyje teko dirbti miško kirtimo darbus, tapau traktorininku. 1951 m. su klasės draugu tremtiniu Juozu Balčiūnu ir dar dviem merginomis Irkutske buvome nuteisti ilgiems metams kalėti lageriuose už rankraštinį laikraštuką „Taiga“. Į Šiaulius grįžau tik 1958 m., dirbau dažytoju ir šaltkalviu, neakivaizdiniu būdu įgijau brandos atestatą. Mokiausi ir baigiau Peterburgo (tada – Leningrado) Dailės akademiją, įgijau menotyrininko specialybę, pradėjau dirbti Šiaulių pedagoginiame institute (vėliau – universitete) dėstytoju. Tapau docentu, profesoriumi, apgyniau daktaro ir habilituoto daktaro disertacijas.“

Šie gyvenimo faktai iliustruoti profesoriaus kūrybos darbais: piešiniu, keliais ekslibrisų eskizais, poezijos posmeliu ir Sibire leisto rankraštinio laikraštuko „Taiga“ vaizdais.

Svetainės lentynose sudėtos 456 knygos iš 2021 m. pavasarį bibliotekai perduoto V. Rimkaus asmeninio archyvo. Kaip sakė už šio archyvo kolekcijos tvarkymą atsakinga bibliotekos Kultūros paveldo tyrimų ir sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkė-metodininkė Alina Šalavėjienė, visi šie leidiniai yra vienaip ar kitaip su juo susiję. Dalies šių knygų autorius yra pats profesorius, tai pat netrūksta leidinių, kuriose minima jo pavardė, aprašomi kūrybos darbai, pedagoginė veikla. Visas šias knygas bus galima vartyti tik bibliotekoje – į namus jos nebus skolinamos.

Manoma, kad ateityje šios svetainės paskirtis išliks kamerinė. Erdvė bus skirta nedideliems, iki dvylikos žmonių, susitikimams, pašnekesiams, svečių priėmimui ir, žinoma, tyliam susikaupimui.

Ne mažesni turtai – archyve

Kitas profesoriaus palikimas, kaip ir iki šiol, bibliotekos lankytojams bus prieinamas ir saugomas V. Rimkaus archyve. Archyvą sudaro apie 7 tūkst. spaudinių, iš jų skaitytojams prieinami – 6,5 tūkst. Bibliotekoje saugomi Sibire leisto rankraštinio laikraščio „Taiga“ originalai, kūrybos sąsiuviniai, užrašų knygutės, šį laikotarpį menantys laiškai, piešiniai, periodiniai leidiniai, V. Rimkaus rašytų straipsnių apie tremtį rankraščiai, jau nepriklausomoje Lietuvoje išleistos knygos ir kiti dokumentai.

„Šiame archyve atsispindi ne tik Šiaulių krašto, bet ir visos Lietuvos istorija. Daug informacijos atskleidžia ne tik V. Rimkaus, bet ir jo tėvo pasakojimai, susirašinėjimai su giminaičiais ir kitais asmenimis. Išsiskiria tarpukario, Sibiro laikotarpius liudijantys dokumentai. Nemažai informacijos galima rasti apie to meto dailininkus, tautodailininkus. Kalbant apskritai, tai yra istorija, kuri turėtų būti svarbi mums visiems“, – akcentavo A. Šalavėjienė.

Bibliotekos galerijos parodų kuratorius, Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo pirmininkas prof. Vaidotas Janulis antrino, kad V. Rimkaus archyvas yra reikšmingas šaltinis ne tik Šiauliams, bet ir visai Lietuvai. Jo saugomų dokumentų kolekcija, turinti didelę istorinę ir kultūrinę vertę, apima įvairias temas. Pašnekovo nuomone, ypatingą dėmesį verta skirti Jono Basanavičiaus laiškui, adresuotam Jaroslavui Rimkui, kuris ne tik atspindi tarpukario Lietuvos kultūrinį gyvenimą, bet ir pabrėžia profesoriaus šeimos, ypač jo tėvo, asmeninę reikšmę Lietuvoje. Archyve taip pat sukaupti profesoriaus moksliniai darbai bei jo knyga „Taiga taigoje“, leidiniai ir rankraščiai, kurie prisideda prie Lietuvos kultūros ir mokslo raidos. „Be to, archyvas apima ir Jaroslavo Rimkaus, profesoriaus tėvo, žinomo tarpukario kultūros ir politikos veikėjo, dokumentus, taip pat garsaus dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūrybinius darbus bei jo publikacijas. Tai suteikia galimybę geriau suprasti tarpukario Lietuvos kultūrą ir meną“, – kalbėjo V. Janulis.

Anot jo, V. Rimkaus indėlis į Šiaulių universiteto Dailės fakulteto kūrimą ir jo moksliniai darbai yra dar vienas svarbus aspektas, pabrėžiantis jo reikšmę aukštojo mokslo plėtrai Lietuvoje. Profesoriaus darbai ir iniciatyvos padėjo formuoti ne tik šiuolaikinės dailės edukacijos pagrindus, bet ir prisidėjo prie bendro kultūrinio ir akademinio gyvenimo Šiaulių regione.

„Žvelgiant į visas šias vertybes, galima teigti, kad profesoriaus Vytenio Rimkaus palikimas ir jo archyvas yra ne tik istorinė, bet ir kultūrinė retenybė, turinti didelę reikšmę ne tik akademinei bendruomenei, bet ir platesnei visuomenei, skatinanti domėtis Lietuvos kultūros istorija ir jos kūrėjais“, – pabrėžė bibliotekos galerijos parodų kuratorius.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt