Bibliotekoje dirbančios Raimonda ir Dovilė: jautėme poreikį skaitytojų klubui ne tik kaip bibliotekininkės, bet ir kaip skaitytojos

Klaipėda

Aurimo Pociaus nuotr.

Ieva ApulskėŠaltinis: Etaplius.lt

296273

Kovo 27 dieną Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyks pirmasis skaitytojų klubo „Mūsų“ susitikimas. Kas mėnesį vyksiančiuose susitikimuose klubo nariai su bendraminčiais dalinsis mintimis apie perskaitytas knygas, gilinsis į skirtingų literatūrinių kūrinių pasaulį. Kaip teigia klubo koordinatorės ir šios bibliotekos darbuotojos – Raimonda Vielavičienė ir Dovilė Kubiliūtė – mintis suburti klaipėdiečius į skaitymo klubą kilo iš didelės meilės knygoms ir noro sukurti tokią aplinką, kurioje visi jaustųsi bendruomenės dalimi.

– Pradėkime pokalbį nuo Jūsų pačių prisistatymo. Gal galite papasakoti, koks jūsų santykis su knygomis ir kaip atsiradote bibliotekoje?

Dovilė: Mano istorija, kaip tikros knygų mylėtojos, prasidėjo vaikystėje. Draugauju su knygomis nuo tada, kai išmokau skaityti. Įvairiais gyvenimo momentais skaitymas tai paūmėdavo, tai atsitraukdavo. O bibliotekoje jau seniai svajojau dirbti, visada norėjosi būti tarp knygų. Džiaugiuosi, kad taip susiklostė gyvenimas, kad po priimtų tam tikrų sprendimų aš dirbu čia, bibliotekoje.

Raimonda: Mano istorija su skaitymu prasidėjo ne nuo vaikystės, nes mokykloje skaitydavau daugiau iš reikalo. Meilę knygoms atradau, kai suaugau, po studijų. Mano mama ir močiutė – knygų mylėtojos. Mes turime tokį tarsi savą ratą, kuriame aptariame, kurios knygos patiko ar nepatiko. O pati atsidūriau bibliotekoje, nes ieškojau darbo, kuris būtų susijęs ne tik su įgyta specialybe, bet ir pomėgiu skaityti. Nuoširdžiai džiaugiuosi, jog biblioteka atsirado mano gyvenime.

– Kokio žanro knygas labiausiai mėgstate skaityti ir kokio nepavyksta prisijaukinti?

Dovilė: Gyvenimas ir domėjimosi sritys keičiasi, todėl skaitau įvairaus žanro literatūrą. Buvo gyvenime etapų, kai buvo aktualus verslas, marketingas, atsiradus vaikui tapo aktuali literatūra apie vaikų auklėjimą, atostogų metu dažniausiai renkuosi romanus. Fantastikos niekaip neprisijaukinu, nerandu savęs tame žanre.

Raimonda: Pritariu. Man taip pat, ką skaitau priklauso nuo gyvenimo aplinkybių, nuo nuotaikos, nuo poreikio, kam ir kodėl skaitau. Dažniausiai laisvalaikiu skaitau grožinę literatūrą, tačiau pastebėjau, kad jei skaitau dramą ar romantinę knygą, tai kita knyga būtinai bus kažkas visiškai priešingo. Fantastikos žanro knygų mažiausiai turbūt skaitau ir aš.

– Ar turite skaitymo ritualų ar vietų, kuriose mėgstate pasinerti į magišką literatūros pasaulį?

Raimonda: Man knygos skaitosi tik namie ir tik atsipalaidavus. Tenka išgirsti, kad kiti vežasi į keliones knygas ir jas skaito per atostogas, tačiau kiek kartų esu ėmusi knygas su savimi, tiek visas sėkmingai ir parsivežiau namo neperskaitytas.

Dovile: Galiu pajuokauti, kad man geriausiai skaitosi ten, kur mano vaikas manęs netrukdo. Iki vaiko atsiradimo aš skaitydavau kavinėse ir man sėkmingai pavykdavo atsiriboti nuo foninio triukšmo, šurmulio. Bet dabar matyt toks etapas, kad geriausiai ir patogiausiai jaučiuosi be išorinių trukdžių, pertraukinėjimų.

– Kovo pabaigoje startuos ilgai lauktas bibliotekos skaitytojų klubas. Kartu koordinuosite klubo veiklą. Ar esate pasiskirsčiusios atsakomybėmis, kuri už ką bus atsakinga?

Raimonda: Kol kas viskas vyksta natūraliai, sinchroniškai ir draugiškai.

Dovilė: Dabar dalinamės viską per pusę, o po pirmųjų susitikimų žiūrėsime, gal atsiras kokios naujos kryptys, kur reikės pasiskirstyti darbais.

– Kaip kilo mintis įkurti bibliotekoje skaitytojų klubą?

Raimonda: Aš seniai jaučiau poreikį skaitytojų klubui ne tik kaip bibliotekininkė, o kaip skaitytoja, knygų mylėtoja. Taip pat norėjau komandoje bendraminčio, todėl kai Dovilė prisijungė prie kolektyvo ir supratome, kad mūsų požiūriai sutampa, nedvejodamos pradėjome kartu dirbti skaitytojų klubo kūrimo klausimais.

Dovilė: Atėjusi dirbti į biblioteką ir sužinojusi, kad nėra atviro visuomenei skaitytojų klubo, apsidžiaugiau, nes pamačiau galimybę. Neretai tenka ir iš skaitytojų išgirsti, kad tokio klubo reikia.

– Skaitytojų klubai populiarūs visame pasaulyje, ar Jūs bandysite kaip nors išsiskirti iš kitų knygų klubų?

Raimonda: Mes norime ir siekiame padaryti kažką kitaip nei yra kituose bibliotekų įkurtuose klubuose. Norisi įnešti jaunatviškumo, kartais išeiti iš rėmų, pavyzdžiui, klubo susitikimus organizuoti netradicinėse erdvėse.

Dovilė: Bandysime organizuoti tik klubo nariams skirtus susitikimus su populiariais rašytojais, leidėjais ir panašiai.

– Kokio žanro literatūrą žadate skaityti?

Dovilė: Bent jau dabar galvojame apie grožinės literatūros knygas.

Raimonda: Priklausys ir nuo esančių narių. Labai stengsimės įsiklausyti į jų nuomonę ir norus. Jei kas nors rekomenduos skaityti, kad ir fantastikos žanro knygas, mokės įtikinti, kad knygą iš tiesų verta perskaityti, tai labai džiaugsimės, nes bus proga perlipti per save ir skaityti kažką kitokio, neįprasto.

– Kas gali prisijungti prie klubo? Ar taikomas amžiaus cenzas?

Dovilė: Visi. Tiesiog tikimės, kad ateis atviri ir nusiteikę susipažinti su kuo įvairesne literatūra žmonės. Iš esmės nėra jokių ribojimų.

Raimonda: Diskutuojant apie knygą gali kilti ir nesutarimų, paliečiant vieną ar kitą temą. Svarbu mokėti priimti kitą nuomonę, būti tolerantiškiems, draugiškiems ir pagarbiems vieni kitiems.

– Koks jūsų nuomone – idealus skaitymo klubo narys?

Raimonda: Tas, kuris norėtų ateiti, nebijotų suteikti grįžtamąjį ryšį, kad ir koks jis būtų.

Dovilė: Atviras išsakyti savo ir priimti kito nuomonę.

– Ar pagalvojote, ką darysite, jei neis prakalbinti grupės narių?

Dovilė: Kaip tik dabar gilinamės į skaitytojų klubo vedimo organizavimo specifiką ir yra įvairių metodikų, kaip prakalbinti nekalbančius.

Raimonda: Vėlgi žmonės skirtingi. Vienas gali labai daug kalbėti, drąsiai jaustis bendraudamas su nepažįstamais, o kitam reikia daugiau laiko atsivėrimui. Mes priimsime visus – daugiau ir mažiau kalbančius – leisime susipažinti su aplinka, žmonėmis, sudarysime sąlygas jaustis jaukiai. Man ir pačiai neretai reikia laiko pažinti žmones, kad galėčiau atsiverti.

– Pasirinkote savitą pavadinimą, kaip kilo mintis ir kokią žinutę juo norite pasakyti?

Raimonda: Minčių, kaip pavadinti skaitytojų klubą, buvo daug, klausėme ir skaitytojų nuomonės, ir kolegų. Galiausiai apsistojome ties „Mūsų“ pavadinimu.

Dovilė: Pavadinimu norime nešti žinią, kad biblioteka yra mūsų bendruomenės namai, į kuriuos galima burtis. Skaitytojų klubas yra atviras mums visiems.

– Ar esate pagalvojusios, kaip skaitytojų klubas galėtų atrodyti po metų ar kelių?

Raimonda: Norisi, kad skaitytojų klubas sėkmingai gyvuotų dar ne vienerius metus.

Dovilė: Taip pat, kad įgyvendintume visus savo užsibrėžtus tikslus, suburtume aktyvią knygų mylėtojų bendruomenę ir išlaikytume neformalių susitikimų formatą.

– Ačiū už pokalbį.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt