Biblioteka pakvietė į seminarą apie pasakų terapijos metodus vaiko emocinio intelekto ugdymo procese

Šiauliai

Seminaras vyko nuotoliniu būdu. Bibliotekos nuotr.

Jurgita TaralėŠaltinis: Etaplius.lt

191330

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Šaltinėlio“ filialas (Trakų g. 20A) pakvietė Šiaulių miesto bei rajono, taip pat Joniškio  lopšelių-darželių pedagogus, bibliotekininkus, ikimokyklinukus auginančius tėvus į nuotolinį seminarą „Pasakų terapijos metodai vaikų skaitymo skatinimo ir emocinio intelekto ugdymo procese“.

Emocinio intelekto reikšmė vaikui

Seminaro, kuris organizuotas vykdant Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės iš dalies remiamą projektą „Veltinio teatras: biblioterapija vaikams", metu Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė, programos „Neįtikėtini metai“ tėvų / įtėvių / globėjų, auginančių 3–6 metų amžiaus vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų, grupių vadovė Inga Maslauskienė supažindino su emocinio intelekto (EI) svarba vaiko gyvenime. „Emocinis intelektas apima tai, kaip aš suvokiu emocijas bei gebu jas įvardinti, kaip moku savo emocijas valdyti, kaip gebu suprasti šalia esančio žmogaus emocijas, ką aš darau su kito žmogaus emocijomis“,– kalbėjo lektorė. I. Maslauskienė pristatė  išlavinto EI rezultatus ir žemo EI sukuriamas sąlygas. „Tiems, kurie ugdote vaikų emocinį intelektą, svarbu prisiminti, kad emocinio intelekto ugdymas yra ilgas procesas, o įgūdžius svarbu formuoti nuosekliai, vienodai. Vaikų emocinė raiška nesusijusi su pagarba  suaugusiajam, ji susijusi su vaiko įgūdžiais“,– dalyviams patarė psichologė.

Pasaka kaip bendravimo instrumentas

Psichologė, pasakų dirbtuvių „Permainų vėjas“ įkūrėja ir autorė, terapinių pasakų ciklo „Šviesuliukai“ vaikams „ankstukams“ autorė, emocinio ir muzikinio intelektų lavinimo programų „Jausmų pasakos“ bei „Kelionės“ bendraautorė, dailės terapeutė, žaidimų terapijos specialistė  Viktorija Grigorjeva pristatė vaikų skaitymo skatinimo  ir emocinio intelekto ugdymą panaudojant pasakų terapijos metodus.  „Pasaka – bendravimo instrumentas. Dalindamiesi su vaikais savo emocijomis, jausmais ir įvardinus juos – jūs mokote vaiką emocijų abėcėlės“, – kalbėjo psichologė. Apžvelgusi pasakų rūšis, jų pritaikymo tam tikram amžiui ypatumus, V. Grigorjeva pasidalino darbo su pasaka metodais:  sekimo, perrašymo, suvaidinimo, pasakų analizės, akcentuojant  personažų dydį, problemos sprendimo būdą, personažų pasikeitimus, blogio pasekmes, suteikiamą pagalbą, personažo darbštumą, šeimos narių santykius, pagrindinio personažo motyvus, teksto pasakiškus, neaiškius, gražius žodžius. Lektorė pristatė pagrindines pasakos kūrimo taisykles bei pasakų kūrimo metodus:  pasaka apie esamą vaiką, fantazijos binomą, persirengimą, kas būtų, jeigu... Pasakos skaitymas vaikui – tai galimybė bendrauti su vaiku ir skirti jam dėmesį. „Jeigu vaikas nenori klausytis pasakos, tai ne jam neįdomu, o neįdomu suaugusiajam, kuris skaito tą pasaką, “ – kalbėjo lektorė.             

Visiems seminaro dalyviams  padovanojusi terapinių pasakų rinkinį, pasakų konstruktorių, Vladimiro Propo kortas, stalo žaidimą su kortelėmis bei galimybę išbandyti meditacinę pasaką „Debesėlis“, pasitelkus gamtos garso foną, psichologė siūlė visada prisiminti, kad „pasaka – tai informacijos apie gyvenimą bankas.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt