Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Iki 3–5 m užaugantis Sosnovskio barštis į Lietuvą atvežtas apie 1950 m. ir augintas kaip pašaras gyvuliams. Etaplius.lt nuotr.
EtapliusŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“
Šie invaziniai augalai, pasinaudojus valstybės parama, šiuo metu naikinami Vilniaus ir Šiaulių miestų bei rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybėse. Didžiausias 64 ha plotas, kuriame jie naikinami, yra Kėdainių r. savivaldybėje.
Visose minėtose savivaldybėse intensyvūs Sosnovskio barščių naikinimo darbai vykdomi jau dvejus metus. Siekiant optimalaus rezultato, daugelyje savivaldybių naudojamos kompleksinės naikinimo priemonės: purškimas specialiais herbicidais, kol augalas yra dar nedidelis ir siekia 10–20 cm (išskyrus vandens telkinių pakrančių juostas), šienavimas (naikinimas nupjaunant nuo herbicidų nežuvusius augalus su žiedynais, kol jie dar yra nesubrandinę sėklų) bei kasimas.
Projektams pasibaigus naikinimo darbai turės būti tęsiami mažiausiai dar dvejus metus.
„Džiaugiamės, jog didžioji dalis šių savivaldybių, pasinaudojusios valstybės parama, padarė didžiulę pažangą naikinant Sosnovskio barštį. Dabar svarbiausia – tinkamai išsaugoti, kas jau padaryta“, – tvirtina Aplinkos projektų valdymo agentūros Aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas.
Pasak jo, didelė problema – privačios žemės šalia naikinamų plotų. Savivaldybės turi ieškoti galimybių naikinti barštį kompleksiškai, kitaip naikinamuose ir nenaikinamuose susisiekiančiuose plotuose sėklos vėl pasklis ir visi naikinimo darbai bus bevaisiai.
Apie Sosnovskio barštį
Žmonėms šis augalas pavojingas dėl stipraus jo sultyse esančio alergeno – furanokumarino, kuris, atsidūręs ant odos, gali sukelti net pirmojo–trečiojo laipsnio nudegimus. Šie augalai pavojingiausi saulėtą dieną, kai jie būna pasidengę rasa.
Sosnovskio barščiai įprastai auga pamiškėse, pakelėse, nenaudojamose pievose, šalia melioracijos griovių, upių bei ežerų pakrantėse, o dėl savo nereiklumo augimo sąlygoms kasmet net prieš tai naikintuose plotuose jie dažnai atželia. Augalas itin greit plinta: vienas individas gali subrandinti net iki 100 tūkst. sėklų. Nekontroliuojamai želdami Sosnovskio barščiai užima didžiules teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, išstumia vietinę florą.
Naikinant Sosnovskio barštį, reikia, jog visas kūnas būtų apsaugotas neperšlampamais drabužiais bei avalyne. Būtina mūvėti pirštines, užsidėti apsauginę kaukę, akinius, respiratorių, taip užtikrinant, kad augalo sultys nepaliestų odos.
Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi. Iki 3–5 m aukščio užaugantis augalas į Lietuvą atvežtas apie 1950 m. ir augintas kaip pašaras gyvuliams.
Pranešimas spaudai
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
