Beveik trečdalis lietuvių prisipažįsta esantys priklausomi nuo interneto

Vilnius

Eltos nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

103819

Dauguma Lietuvos gyventojų taip pasinėrė į mobiliąsias technologijas, kad jau ir patys pripažįsta esantys nuo jų priklausomi. Paprašyti įvardinti asmeninius priklausomybės šaltinius, beveik trečdalis mini internetą (29 proc.), kas ketvirtas – išmaniuosius telefonus (24 proc). Priklausomybių sąraše atsirado ir socialiniai tinklai, kompiuteriniai žaidimai, kurie kartu nukonkuravo tik 13 proc. apklausos atsakymų surinkusį televizorių, neretai tituluojamą laiko rijiku.

Apklausą inicijavusios draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė atkreipia dėmesį, kad stiprus mobilumo bei poreikio būti nuolat pasiekiamam įsitvirtinimas tampa ir naujų rizikų šaltiniu.

Tampa ir fizine grėsme

„Akivaizdu, kad mobiliųjų technologijų priklausomybės apimtys pasiekė didelį mastą. Daugiausiai, net 29 proc. žmonių patys pripažįsta esantys priklausomi nuo interneto, o 24 proc. – nuo išmaniojo telefono, ir šios priklausomybės tarpusavyje koreliuoja. Kol apie tokių priklausomybių grėsmes psichinei ar emocinei sveikatai bei tarpusavio santykiams kalba psichologai, kaip draudikai matome, kad tai tampa ir realiu fizinių traumų, nelaimingų atsitikimų šaltiniu. Tai apima situacijas ne tik vairuojant, bet ir vaikščiojant ar užsiimant kita veikla“, – sako J. Krikščiūnė.

Pasak jos, į išmaniuosius įrenginius pasinėrę žmonės tampa labai nedėmesingi aplinkai, susižaloja patys, atsitrenkia ir į aplinkinius, nes dalina savo dėmesį tarp įtraukiančio turinio ir to, kuo užsiima šalia to.

„Draudimas naudotis mobiliaisiais įrenginiais bei ausinukais perėjose buvo sutiktas dviprasmiškai, bet panašu, kad tokie pakeitimai buvo reikalingi. Šią vasarą mūsų užsakymu atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje maždaug kas šeštas gyventojas (17 proc.) yra patyręs įvairių nelaimingų atsitikimų tuo metu, kai naudojosi mobiliaisiais įrenginiais. 8 proc. atvejų skaitmeninis „atsijungimas“ nuo pasaulio baigėsi lengvesniais ar sunkesniais sveikatos sutrikdymais“, - aiškina specialistė.

Dar vienas dėmesio dirgiklis

J. Krikščiūnės teigimu, priklausomybė nuo interneto, išmaniojo telefono ar socialinių tinklų tampa ir papildomu dėmesio dirgikliu darbe.

„Anksčiau BTA iniciatyva atlikti tyrimai parodė, kad dauguma, net 61 proc. darbuotojų daro pertraukėles – išgeria kavos, užkanda, šnekučiuojasi su kolegomis. Sąmoningos pertraukėlės, kai atsitraukiama nuo darbų, yra būtinos. Jos padeda atsipūsti, užtikrina gerą klimatą kolektyve. Tačiau į išmaniuosius nuolat ateinančios žinutės, atsinaujinanti informacija socialiniuose tinkluose – visai kas kita. Tai dažniau veikia kaip papildomas dėmesio dirgiklis. Tarsi ilsitės, bet iš tiesų mintate informacija. Tarsi dirbate, bet dėmesys nuolat padalintas. Tokia būsena ilgainiui ima labai varginti“, - aiškina J. Krikščiūnė.

Pasak jos, tikslinga ir socialinių tinklų peržvelgimui ar pabendravimui rezervuoti laiką, kaip jį rezervuojame kavos pertraukėlei ar pokalbiui su kolega. Svarbiausia – daryti vieną darbą vienu metu.

Technologijos – kelia stresą ar ramina?

Be interneto ar išmaniojo telefono, dar 18 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad yra priklausomi nuo socialinių tinklų.

„Tai parodo, kad didelė dalis žmonių nesugeba atsijungti nuo skaitmeninio srauto ir renkasi nuolat jame būti. Paradoksalu, tačiau socialiniai tinklai ne tik palengvina bendravimą, bet dažnai tik padidina kasdien patiriamą stresą. Didelis kiekis informacijos, reagavimas ir ryšio palaikymas, tiesiog įtraukiantis naršymas pareikalauja ir laiko, ir dėmesio. Išmaniojo telefono griebiamasi stabtelėjus prie šviesoforo ar įstrigus spūstyje, laukiant prie perėjos. Kiekvieno mūsų gyvenime atsirado daugybė momentų, kuomet „nejučiomis“ pasineriame į skaitmeninį pasaulį ir, deja, ne visuomet iš jo spėjame laiku ir sveiki sugrįžti į realybę“, – sako J. Krikščiūnė.

Kompiuteriniai žaidimai dažnai įvardijama kaip viena iš priklausomybės formų. Kita vertus, viskas priklauso nuo saiko pojūčio – tokie mobilieji žaidimai kaip gyvatėlės sukiojimas, burbuliukų gaudymas ar taškų jungimas, kai kurių tyrimų duomenimis, trumpam padeda sumažinti kasdienę įtampą bei stresą, laikinai užsimiršti, pailsinti smegenis.

„Nuo kompiuterinių žaidimų priklausomi jaučiasi 6 proc. Lietuvos gyventojų. Turint omenyje, kad žaidimai taip pat persikelia į žmogui lengviau ir dažniau pasiekiamus mobiliuosius įrenginius, labai svarbu, kad ir jiems būtų parenkamas tinkamas laikas ir vieta, kuomet žaidėjas nerizikuoja nei savo, nei kitų sveikata“, – konstatuoja BTA specialistė.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko rugsėjo 18-27 dienomis, joje dalyvavo 1012 respondentų. 18-75 metų amžiaus apklausos dalyviai, klausiami, nuo ko jaučiasi labiausiai priklausomi, galėjo rinktis kelis atsakymų variantus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt