PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2025 m. Balandžio 24 d. 11:49

Belgijoje susituokusi vyrų pora siekia, kad Lietuvoje būtų įregistruota jų santuoka (papildyta)

Lietuva

LUX VISUAL STORYTELLERS / Asmeninis archyvas

Gytis PankūnasŠaltinis: ELTA


357841

Briuselyje su vyru susituokęs buvęs „valstiečių“ Vyriausybės viceministras Martynas Norbutas siekia, kad Lietuvoje būtų įregistruota jo santuoka. Anot vyro, civilinės metrikacijos skyriui atsisakius tai padaryti, porai teko kreiptis su ieškiniu į teismą.

Kaip ketvirtadienį Vilniuje surengtos spaudos konferencijos metu pasakojo M. Norbutas, jis su gyvenimo draugu yra susituokęs Briuselyje, turi santuoką įrodantį dokumentą, tačiau Lietuvoje jo santuoka nėra įtraukiama į registrus.

„Mes būtume sutuoktiniai daugelyje Europos Sąjungos šalių, taip pat mūsų kaimyninėje Estijoje, ten mūsų santuoka būtų pilnai pripažinta. Tuo tarpu Lietuva, viena vertus, reikalauja pranešti apie užsienyje sudarytas santuokas, kita vertus, sako, kad ta santuoka mums netinka, dėl to mes nepažymėsime varnelės ir nesusiesime jūsų, kaip sutuoktinių, savo registruose“, – dėstė M. Norbutas.

Vyras Eltai patikslino, kad su sutuoktiniu kreipėsi į civilinės metrikacijos skyrių su prašymu Lietuvoje įregistruoti jų santuoką, tačiau institucija to nepadarė. Dėl to, pasak M. Norbuto, jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, siekdamas, jog teismas įpareigotų civilinės metrikacijos skyrių įtraukti jo santuoką į registrus, o jei tai nebūtų padaryta, kreiptųsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl teisės aktų normų, susijusių su užsienyje sudarytų santuokų pripažinimu Lietuvoje, konstitucingumo.

„Mes neprašome jokių didelių pokyčių, nes neprašome keisti Konstitucijos, kaip ją kiti besuprastų. Mes prašome vienintelio dalyko, tai yra registruose pažymėti, kad mes, aš su savo sutuoktiniu, esame sudarę santuoką“, – aiškino vyras.

M. Norbutas priminė, kad šių metų balandį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog Lenkija privalo pripažinti tos pačios lyties Lenkijos piliečių Vokietijoje sudarytą santuoką. Vyro teigimu, toks išaiškinimas turi galioti ir Lietuvai.

„Neprašau teismo būti drąsiems, prašau pažiūrėti, kokie yra sprendimai ir priimti atitinkamą sprendimą. Nieko labai sudėtingo – Europos Sąjungos teisė galioja visose Europos Sąjungos šalyse. Ji negali būti pažeidinėjama vienoje ar kitoje šalyje“, – aiškino M. Norbutas.

Kaip teigė spaudos konferencijoje dalyvavęs advokatas Aivaras Žilvinskas, be M. Norbuto ir jo sutuoktinio į teismą taip pat kreipėsi ir dar viena pora, kurie taip pat siekia, jog jų santuoka Lietuvoje būtų įregistruota.

Teisininko manymu, apmaudu, kad tos pačios lyties poros Lietuvoje iki šiol negali formalizuoti savo santykių. Taigi, pasak A. Žilvinsko, šie žmonės ėmė tuoktis užsienyje ir vėliau ieškojo galimybių šiuos santykius registruoti Lietuvoje.

„Tikimės, kad ta odisėja kažkada pasibaigs visų tų iškeliavusių žmonių grįžimu atgal į gimtinę Lietuvą, kurioje bus galima gyventi visavertį europiečio gyvenimą“, – dėstė advokatas.

A. Žilvinsko teigimu, Lietuvos institucijoms neregistruojant tos pačios lyties asmenų santuokų, sudarytų užsienyje, egzistuoja galimybė atsidurti situacijoje, kai tokie asmenys Lietuvoje galėtų sudaryti dar vieną ar daugiau santuokų.

„Galima situacija, kai tų santuokų gali būti daug sudaryta to paties asmens“, – stebėjosi A. Žilvinskas.

Advokatas akcentavo, kad tos pačios lyties asmenų poros teisme nekelia klausimo dėl jų santuokų pripažinimo Lietuvoje, jos tiesiog siekia, jog jų sudarytos santuokos būtų užregistruotos.

„Byla yra ne apie tai, kad Lietuva pripažintų, sudarinėtų santuokas tos pačios lyties asmenų, byla yra apie tai, kad būtų užfiksuotas paprastas juridinę reikšmę turintį faktas – kad šalyje X, tarkime, Belgijoje, Olandijoje, yra sudaryta tokių asmenų santuoka. Koks jos turinys Lietuvoje? Čia nėra bylos klausimas. Klausimas tik apie tai, kad pažymėti įrašą, jog tokia santuoka yra sudaryta kitoje šalyje“, – pabrėžė A. Žilvinskas.

ELTA primena, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų santuoka. Konstitucijoje numatyta, jog santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters sutikimu.

Tiesa, Seime ne kartą bandyta priimti įstatymą, numatanti alternatyvią santuokai santykių formą, tai yra partnerystę ar civilinę sąjungą, tačiau teisės akto priėmimui vis pritrūkdavo balsų.

Konstitucinis Teismas (KT) praėjusią savaitę paskelbė, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.

Teismas savo nutarime akcentavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog partnerystė Lietuvoje nėra įteisinta daugiau nei 20 metų, poros dėl partnerystės įregistravimo gali kreiptis į teismus.

#PORA#VYRAI#TEISMAS#SANTUOKA#MARTYNAS NORBUTAS