Bauginimas antibiotikais vardan vištienos kainų pakėlimo?

Vilnius

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

15161

Analizuojant esamą situaciją, galima padaryti išvadą, kad skambaus Latvijos paukštienos fabriko „Kekava“ šūkis „Vištiena užauginta be antibiotikų“ tikslas sukurti dirbtiną pranašumą prieš konkurentus ir tuo pačiu suteikti galimybę pakelti produkcijos kainas.

„Šioje istorijoje galima įžvelgti bandymus gauti dirbtinius pranašumus, kurių dėka galima būtų pakelti vištienos kainos. Tai jau įvyko Latvijoje ir, kiek man žinoma, prekybos tinklai tam aktyviai priešinosi. Latvijos paukštienos gamintojų tikslas grynai komercinis ir nieko bendro su rūpesčiu dėl vartotojų saugumo neturi. Sakyčiau, kad tokia kampanija yra abejotina ir šiek tiek neetiška“, - sako viešųjų ryšių bei rinkodaros ekspertas Kęstutis Isakas, dirbantis Latvijoje.

Įvertinus faktus, Latvijos produkcijos šūkis „užauginta be antibiotikų“ dar nereiškia, kad jų produkcija yra geresnė nei Lietuvos gamintojų. Su tuo sutiko ir žinomas rinkodaros specialistas Linas Šimonis: „Ar ji geresnė? Nedrįsčiau taip teigti“. Skambus latvių kompanijos šūkis, netiesiogiai priverčiantis suabejoti Lietuvos paukštienos gamintojų produkcija, sprogo kaip muilo burbulas. Tokią išvadą galima padaryti analizuojant atliktus nepriklausomus tyrimus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.

Po tyrimo specialistų nuomonė vieninga

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos vartotojai gali nesibaiminti.

„Tirtoje produkcijoje neužfiksuota jokių antibiotikų ar hormonų likučių, produkcija yra kokybiška, nekenksminga ir atitinka visus Europos sąjungos reikalavimus“, - neabejojo Nacionalinio maisto ir rizikos vertinimo instituto cheminių tyrimų skyriaus vedėja Inga Jarmalaitė.

Siekiant dar didesnio objektyvumo, tyrimų rezultatai buvo išsiųsti dar keliems specialistams.

Tačiau jų, Nacionalinio maisto ir rizikos vertinimo instituto cheminių tyrimų skyriaus vedėjos I.Jarmalaitė ir R.Petereit nuomonės sutapo: tyrimui pateikta produkcija kokybiška, vartotojai gali būti ramūs ir nesibaiminti Lietuvos gamintojų paukštienos.

„Atlikus gautus paukštienos ir jos produkcijos tyrimų rezultatus, galime daryti išvadą, kad antibiotikų, hormonų ir kitų preparatų šiuose produktuose neaptikta. Produkcija yra kokybiška“, - teigė Veterinarijos gydytojas-konsultantas Jonas Baltrušaitis. Jeigu net paukščiai suserga ir gydomi antibiotikais auginimo metu, tai neturi jokios įtakos mėsai, nes medžiagos organizme neišlieka. Taigi net gydyto antibiotikais viščiuko vartojimas neturi jokios įtakos žmogaus atsaprumui antibiotikams.

Skirtingų paukštienos gamintojų produkcijos tyrimų rezultatai buvo nusiųsti ir LSMU Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyresniajam mokslo darbuotojui Modestui Ružauskui.

„Duotieji tyrimų rezultatai rodo, kad tirtoje paukštienos produkcijoje antibiotikų likučių nenustatyta. Paukštiena nėra užteršta antibiotikų likučiais, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos žmonių ir gyvūnų sveikatai“, - teigė LSMU Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas M.Ružauskas.

Latvių paukštiena neišskirtinė

Įdomu tai, kad paukštienos fabriko „Kekava“ reklaminė kampanija, kurioje teigiama, kad šio gamintojo vištos buvo auginamos be antibiotikų ir hormonų, Latvijos dietologų bei teisingos mitybos specialistų asociacijos vadovę, dietologę Lolitą Neimanę paskatino surengti analogišką paukštienos tyrimą ir kaimyninėje šalyje.

„Po tokios reklamos kyla logiškas klausimas, ar antibiotikų bei hormonų yra kitų gamintojų produkcijoje? Latvijos gyventojai buvo sunerimę, todėl atlikome tyrimus. Vištiena labai svarbus produktas mūsų šalies gyventojų racione. Augant žmonių, susirgusių žarnyno vėžiu skaičiui, rekomenduojama mažinti raudonosios mėsos, t.y. jautienos bei kiaulienos vartojimą ir daugiau valgyti paukštienos, kurioje yra mažiau riebalų, daugiau baltymų bei nėra cholesterolio“, - teigė L.Neimanė.

Po tyrimų, kaip ir Lietuvoje, neradę antibiotikų bei hormonų pėdsakų ir nustatę, kad tirtų septynių gamintojų produkcija nepavojinga vartotojui, Latvijos Dietologų ir teisingos mitybos asociacija paskelbė: „Kekava reklaminį šūkį „be antibiotikų ir hormonų“ drąsiai gali naudoti ir kiti gamintojai“.

„Vertinant gautus cheminius tyrimus kažkokio išskirtinio produkto nėra“, - įvertinęs jau Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus įsitikinęs ir Veterinarijos gydytojas-konsultantas J.Baltrušaitis.

Paimti septynių gamintojų mėginiai

Pastaruoju metu Latvijos paukštienos gamintojai pradėjo aktyvią savo produkcijos reklamą Lietuvoje pabrėždami, kad jų paukštiena užauginta be hormonų ir antibiotikų.

Tokia, netiesiogiai mūsų šalies gamintojų produkciją menkinanti, reklama sukėlė Lietuvos vartotojų nerimą dėl kitų gamintojų produkcijos ir klausimų bangą, ar Lietuvoje prekiaujama saugia ir biologiškai švaria paukštiena?

Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, Lietuvos antsvorio ir nutukimo asociacijos prezidentė, medicinos mokslų daktarė Rūta Patereit palaikė Latvijos dietologų bei teisingos mitybos specialistų asociacijos idėją patikrinti, ar Lietuvos parduotuvėse prekiaujamoje vištienoje yra antibiotikų ar hormonų.

„Gydytojams labai svarbu, kad maisto produktai, kuriuos Lietuvos gyventojai perka parduotuvėse, būtų saugūs. Latvijos paukštienos gamintojo skleidžiama informacija verčia vartotojus abejoti, ar tikrai jų perkamoje vištienoje nėra antibiotikų ir hormonų. Tokiu būdu mėginama kaimyninės šalies produkciją pateikti kaip pranašesnę nei Lietuvos gamintojų, nors maisto ekspertai ir veterinarijos specialistai sako, kad tam nėra pagrindo“, - teigė Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, gydytoja R.Patereit.

Tam tikslui buvo įsigytos šviežios vištienos šlaunelės ir nešaldyta filė, pažymėtos prekiniais ženklais „Vilniaus paukštynas“, „Rumšiškių paukštynas“, „Agromėsa“ (pagaminta Lenkijoje), Latvijos paukštienos fabrikas „Kekava“, „LIDL“, „Vištiena Kitaip“, „IKI“ (pagaminta taip pat Latvijoje).

Hormonai, auginant paukštieną, naudojami ne ES

„Lietuvos paukštienos gamintojai nenaudoja augimą skatinančių hormonų paukščių auginimo metu, nes hormonų naudojimas galiojančiais teisės aktais uždraustas visoje Europos Sąjungoje“, - teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji patarėja Jurgita Savickaitė.

Tai patvirtino ir pastarųjų trejų metų atliktų tyrimų duomenys: gamintojai užtikrina ir nenaudoja hormonų paukščio auginimo metu, o Lietuvoje pagaminta paukštiena draudžiamų kenksmingų medžiagų neturi.

„Mėsos augintojai griežtai kontroliuojami. Jei jie kažką draudžiamo darytų, tai kaip mat iškiltų į viešumą, o toks skandalas – jų bankrotas, - įsitikinęs Visuomenės sveikatos instituto direktorius, profesorius Rimantas Stukas. - Todėl didžiausi ir garsiausi mūsų šalies gamintojai nerizikuoja savo reputacija, o dėl jų produkcijos mes galime būti ramūs. Ir, beje, kartais net nežinome, ką, augindami paukštieną pardavimui, nedideliais kiekiais, perka ir naudoja kai kurie ūkininkai, nes to niekas nekontroliuoja.“

Profesorius R.Stukas pripažino, kad kai kuriose ne Europos sąjungos šalyse paukštiena auginama naudojant hormonus.

„Vartotojams sunkiau susigaudyti ir pastebėti, kad produkcija auginama ne ES, tačiau skerdžiama ar pakuojama, kas užfiksuota ženklinime, jau ES šalyse, - pastebėjo Visuomenės sveikatos instituto direktorius. - Daug ramiau, kai didieji mūsų šalies gamintojai augina ir skerdžia vietoje, nes juos lengviau ir kontroliuoti“.

Draudžiamų kenksmingų medžiagų liekanų nenustatyta

Europos sąjungoje antibiotikai naudojami tik išskirtiniais atvejais ir tik su griežta veterinarijos gydytojų priežiūra, kai paukščių pulke nustatomi patogeniniai mikroorganizmai, keliantys pavojų paukščių sveikatai. Panaudojus antibiotikus skersti paukščius galima tik praėjus išlaukos periodui, po kurio antibiotikų likučių paukščio organizme nelieka. Europos Sąjungos antimikrobinių veterinarinių preparatų naudojimo kontrolės tarnyba (ESCAV) skelbia, kad Lietuvoje bei Latvijoje antimikrobinių preparatų, naudojamų veterinarijos medicinoje, pardavimai yra mažiausi tarp visų ES šalių. „Ankstesnių metų statistiniai duomenys rodo, kad tyrimų metu nebuvo nustatyta nei draudžiamų kenksmingų medžiagų liekanų nei tam tikros koncentracijos leidžiamų medžiagų liekanų“, - tikino J.Savickaitė.

Beje, ženklinimo būdas, kai gamintojas ženklina paukštienos produkciją žyma "Vištiena be antibiotikų“, prieštarauja teisės aktais nustatytiems ženklinimo reikalavimams. „Yra galimas šūkis - užauginta be antibiotikų, tačiau ne ženklinimas, nes produkcija atitinka teisės aktų reikalavimus“, - teigė J.Savickaitė.

Neatsitiktinai viena iš Lietuvos paukštieną perdirbančių įmonių Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai rengiasi pateikti dokumentus, užtikrinančius tokio teiginio, naudojamo ženklinime, pagrįstumą ir taip pat gauti teisę analogiškai ženklinti savo produkciją. Po Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikto tyrimo apie tokį šūkį svarsto dar keli Lietuvos paukštienos gamintojai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt