Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi Eltos nuotr.
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis perdavė Vilniaus apygardos teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame kaltinimai pareikšti dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su didelės vertės koronaviruso (COVID-19) reagentų pirkimu.
Pasak prokuratūros pranešimo, įvertinus ikiteisminį tyrimą atlikusių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdybos pareigūnų surinktus duomenis, buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos, ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. kovo – liepos mėnesiais, veikdamas kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavęs iš tuometės sveikatos apsaugos viceministrės ir tuomečio ministro pirmininko patarėjo žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso buvo susiderėta dėl daugiau kaip 300 000 vnt. COVID-19 testų įsigijimo.
Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą buvo įskaičiuota ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui. Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Š. Narbutas neinformavo tuometės sveikatos apsaugos viceministrės ir ministro pirmininko patarėjo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š. Narbutas galimai tyčia suklaidino testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo, kaip fizinio asmens, statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos Respublikos atstovas. Byloje turimi duomenys taip pat leidžia įtarti, kad Š. Narbutas siūlė pasirašyti komercinio atstovavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta atgalinė jos sudarymo data.
Pasirašęs tokią sutartį su įmonės generaliniu direktoriumi, Š. Narbutas įgijo didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 300 tūkstančių eurų.
Tyrimo metu nustatyta, kad šios, neva 2020 m. kovo 1 d. sudarytos, sutarties pagrindu, kaip tariamas komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, į Š. Narbuto asmeninę bankinę sąskaitą per du kartus buvo pervesti daugiau nei 300 tūkstančių eurų.
Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi 303 360 eurų civilinį ieškinį.
ELTA