Bankas pareikalavo asmeninės ataskaitos už Afrikoje kortele apmokėtą kavą

Šiauliai

Freepik nuotr.

Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

253403

Kelionėje atsiskaitei banko kortele už oro uoste pirktą kavą ar vakarienę? Neatsipalaiduok. Jei bankui tai pasirodys įtartina operacija ar pati šalis, jis gali pareikalauti asmeninių duomenų, kokiu tikslu ten keliavai, kokios tavo pareigos ir kam bei už ką mokėjai. Kitaip jūsų sąskaitos nebeaptarnaus ir sutartis kaip su įtartinu asmeniu nutrauks. Tokį ultimatumą gavo verslo įmonėje eksporto vadovu dirbantis šiaulietis, grįžęs iš komandiruotės. Ką gali ir ką privalo dėl finansinio saugumo bankai?

Nemaloni staigmena

Grįžusio iš darbo komandiruotės Afrikos šalyje šiauliečio Viliaus (pavardė redakcijai žinoma, –
aut. past.) laukė staigmena. Tiesa, ne pasitiktuvių. Anaiptol. Nemalonus ultimatumas – „Šiaulių bankas“, kuriame vyras turi sąskaitą ir mokėjimo kortelę, pareikalavo išsamios asmeninės ataskaitos, kodėl buvo Nigerijoje, kodėl ten vykdė mokėjimus, ar tai susiję su darbu, kokios jo pareigos
ir pan. Priešingu atveju – nebeaptarnaus.

Kad tokia tikimybė reali, kaip įrodymą vyras atsiuntė banko žinutės kopiją (kalbos gramatika taisyta, – aut. past.):

„Gerb. kliente, pastebėta, kad vykdėte atsiskaitymus Nigerijoje, kuri pagal banko politiką priskiriama aukštos rizikos šalių kategorijai. Dėl šios priežasties prašome pakomentuoti buvimo ir atsiskaitymo šioje šalyje tikslą. 2. Prašome paaiškinti, ar atsiskaitymas Nigerijoje yra susijęs su darbo santykiais. Jei taip, detalizuokite ir einamas pareigas darbovietėje. Negavus prašomos informacijos bei dokumentų, negalėsime tinkamai vykdyti nuolatinės Jūsų dalykinių santykių stebėsenos ir, atsižvelgiant į LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme keliamus reikalavimus, negalėsime vykdyti Jūsų prašymų, mokėjimo nurodymų ar suteikti kitų banko paslaugų, taip pat įgysime teisę nutraukti dalykinius santykius. Prašome Jūsų bendradarbiavimo, siekiant tęsti pradėtus dalykinius santykius.“

Tokia patirtis – pirma

Vyras „kaltę“ pripažįsta, nes atsiskaitė Nigerijoje už vakarienę ir kavą: „Taip, buvau komandiruotėje Nigerijoje. Du kartus sumokėjau kortele: vienas pirkinys – 36 Eur už vakarienę tame viešbutyje, kur gyvenome, kitas – 7,6 Eur už kavą oro uoste.“

Banko staigmena buvo ne tik nemaloni. Bet ir netikėta. Mat eksporto specialistas dažnai keliauja darbo reikalais. Geografija apima įvairias šalis, trečiojo pasaulio irgi. Kažkaip „maskuoti“ savo kelionių ar atsiskaitymų dėl to, kad bankas nežiūrėtų į jį per padidinamąjį stiklą, neteko. Visada atsiskaitydavo savais pinigais savo mokėjimo kortele, nes ieškoti ir išsikeisti nedidelį užsienio valiutos kiekį vos keletui dienų – neracionalu ir nepatogu.

„Keliauju daug ir dažnai ir į mums retesnes šalis. Logiška, kad atsiskaitinėju kortele – juk neprisikaitaliosi valiutų visokių“, – argumentuoja pašnekovas.

Nemato įtartinos priežasties

Tačiau niekada anksčiau jam dar nėra tekę susidurti su tokia kraštutine banko priemone. Juolab kad ir įtartina šalimi banko įvardinta Nigerija, šiauliečio duomenimis, nėra įtraukta į jokius sankcijų sąrašus. Ir su dabar eskaluojama Rusijos karo Ukrainoje situacija niekaip nesusijusi.

Tuo metu „Šiaulių bankas“ aiškina, kad jis, kaip ir kitos Lietuvos finansų institucijos, yra įpareigotas laikytis nustatytų reikalavimų ir, iškilus bet kokiam įtarimui, išsamiai tikrinti visas aplinkybes.

„Šiaulių bankas“, įgyvendindamas LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus, klientų prašo pateikti reikalingą informaciją / dokumentus, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų banko turimą informaciją apie klientus, leistų nustatyti klientams neįprastas mokėjimo operacijas. Turint aktualius klientų duomenis, bankui lengviau užtikrinti kliento sąskaitų saugumą, užkirsti kelią neteisėtiems sukčių veiksmams, sustabdyti įtartinas pinigines operacijas ir tokiu būdu neleisti klientui patirti finansinių nuostolių“, – rašoma banko atsakyme.

Asmeninių duomenų neatskleidė

Klientas bankui reguliariai teikia visą prašomą informaciją apie save. O bankai privalo stebėti dalykinių santykių metu sudaromus sandorius ir, esant poreikiui, kreiptis į klientus papildomos informacijos.

Interesai susikirto: bankui reikia duomenų finansiniam saugumui, privatus asmuo gina savo teisę į asmeninių duomenų apsaugą.

Lygiai taip kaip bankas, siekdamas finansinio saugumo ir bandydamas užkirsti kelią bet kokiai teroristų finansavimo operacijai, gali reikalauti duomenų, tai klientas, gindamas savo privačių duomenų saugumą, gali jų nepateikti, jei prašoma perteklinės informacijos.

„Susirašinėjau su banku daug, nes duomenų pateikti nenorėjau: neseniai pildžiau kliento duomenų anketą, darau tai paprašytas reguliariai ir gana dažnai. Todėl nebeatsiskaitinėti apie save bankui man dabar buvo principo reikalas. Galiausiai komunikaciją perėmė išmintingesnis banko žmogus ir atsakė, kad visa tai buvo neva dėl mano saugumo“, – kelių dienų atkaklaus susirašinėjimo su banko atomazgą pasakoja Vilius.

Taip aiškina ir pats „Šiaulių bankas“: „Konkrečią situaciją komentuoti sunku, tačiau atkreipiame dėmesį, kad papildomi veiksmai, skirti įsitikinti dėl operacijų pobūdžio ir teisėtumo, kartu saugo ir kliento pinigus. Taip užkertamas kelias sukčiavimui, neteisėtam pinigų pasisavinimui.“

Banko sutarčių nutraukimas – kraštutinė priemonė

Kas būtų buvę, jei klientas nebūtų aiškinęsis situacijos, išvis ignoravęs banko įspėjimą ir užklausą? Ar bankas iš tiesų būtų jo nebeaptarnavęs kaip galimu pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu įtariamo asmens, nepaisant visų anksčiau pasirašytų sutarčių ir įsipareigojimų?

Pasirodo, taip. Klientui tektų ieškotis kito banko.

„Jei klientas nepateikia bankui reikiamų dokumentų ir (ar) informacijos arba pateikia neteisingą ar nepakankamą informaciją, bankas turi teisę atsisakyti vykdyti kliento prašymus, mokėjimo nurodymus ar suteikti banko paslaugas arba sustabdyti mokėjimo nurodymo vykdymą, o teisės aktuose ir šiose bendrosiose taisyklėse nustatytais atvejais – nutraukti dalykinius santykius su klientu“, – teigia „Šiaulių bankas“.

Bet esą tai būtų kraštutinė priemonė.

„Dalykinių santykių nutraukimas – sutarčių nutraukimas ir banko sąskaitų uždarymas – yra kraštutinė priemonė, taikoma tik esant įstatymo numatytiems pagrindams“, – pripažįsta „Šiaulių bankas“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt