PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Mokslas2025 m. Birželio 5 d. 20:33

Bandydami atgaivinti mamutus mokslininkai išveisė pasaulyje dar neregėtus padarus

Pasaulis

Mokslininkams pavyko pakeisti pelių genus, kad šios įgytų mamutams būdingų požymių. / „Colossal Biosciences“

Parengė Dominykas GriežėŠaltinis: ALFA


366466

Bent jau dalis mokslo pasaulio gyvena džiugaus laukimo nuotaikomis – kasdien auga tikimybė, kad prieš keliolika tūkstančių metų išnykusius mamutus pavyks prikelti. Tačiau užduotis atgaivinti išnykusią rūšį – kompleksinė ir sudėtinga, o pastarųjų bandymų rezultatai – netikėti: mokslininkams pavyko išveisti padarus, kokių pasaulis dar nematė.

Mokslo pasaulyje kaip ir įprasta, kad nauji medikamentai, cheminės medžiagos pirmiausia testuojami su laboratorinėmis žiurkėmis ar pelėmis. Šiems graužikams tenka nelaimė ir garbė būti ir įvairių kitokių eksperimentų dalimi.

Pelių „paslaugų“ prireikė ir mokslininkams, tyrinėjantiems išnykusių vilnoninių mamutų genomą. JAV, Dalase, veikianti kompanija „Colossal Biosciences“, siekianti prikelti mamutus ir kitas išnykusias rūšis, peles pasitelkė siekdama pasiruošti galimiems bandymams atgaivinti išnykusius mamutus, o kartu surinkti duomenų išsamesnėms analizėms.

Naudodamiesi genų inžinerija, „Colossal Biosciences“ mokslininkai modifikavo pelių genus taip, kad pelės įgytų naujų bruožų, būdingų išnykusiems vilnoniams mamutams.

Gautas rezultatas pranoko fantaziją – pakeitus pelių genomą buvo išvesta nauja rūšis ar porūšis, kurią galima vadinti „vilnoninėmis pelėmis“.

Pastarosios pelės – ir pelės, ir maži mamutų prototipai, nuo savo giminaičių besiskiriančios tuo, kad turi ilgą, tankų kailį, primenantį jau išnykusių vilnoninių mamutų.

Taip atrodo naujoji pelė, o taip - tradicinė jos giminaitė. / „Colossal Biosciences“

Išvaizda – dar ne visi naujųjų padarėlių pokyčiai. Mokslininkai šias peles „aprūpino“ metabolizmo pokyčiais, kurie, kaip tikimasi, turėtų kuo labiau atkartoti mamutų organizmo metabolizmą.

Dabar „Colossal Biosciences“ užmojai – dar didesni: tikimasi, kad jau 2028 metais pavyks sugrąžinti mamutus.

Drambliai – geriau, bet neetiška

Kadangi vilnoniniai mamutai žeme vaikščiojo ne taip seniai, dar prieš 4 tūkst. metų, Arktyje yra pavykę aptikti itin gerai išsilaikiusių šios rūšies DNR pavyzdžių.

Siekiant atkurti išnykusią rūšį, itin gerai tyrimams tiktų artimi mamutų giminaičiai – drambliai. Tačiau pastarųjų mokslininkai negali naudoti dėl etinių priežasčių.

Naujųjų padarėlių išvesta tik kelios dešimtys. / „Colossal Biosciences“

Atkritus drambliams, „Colossal Biosciences“ vadovas Benas Lammas pasirinko kitą variantą – peles. Pastarosios tyrimams tinka dėl kelių priežasčių – pelių genus lengva keisti CRISPR technologija, patys gyvūnėliai ganėtinai greitai dauginasi, todėl nereikia ilgai laukti rezultatų.

Bandymų metu buvo nusitaikyta pakeisti septynis genus, galinčius pakeisti pelių kailio struktūrą, taip pat pakeistas vienas genas, atsakingas už tai, kaip greitai vyksta su lipidais – organizmuose esančiais organiniais junginiais – susijęs metabolizmas.

Manoma, kad būtent šio metabolizmo greitis galėjo padėti vilnoniniams mamutams prisitaikyti prie atšiauraus klimato.

Tyrimui – šimtai embrionų

Bandant atgaivinti mamutus, mokslininkams teko nemažai padirbėti – neužteko tiesiog paimti keletą pelių ir pakeisti jų genus.

Iš pradžių, per penkis bandymus, buvo sukurta maždaug 250 pelių embrionų. Iš pastarųjų tik mažiau nei pusei pavyko išsivystyti iki 200–300 ląstelių turinčių gumulėlių.

Pastarieji vėliau buvo implantuoti į surogatines motinas, galiausiai atsivedusias 38 mažylius, turinčius ir pelės, ir mamuto bruožų.

Anot mokslininkų, nors bandymas – sėkmingas ir informatyvus, dar laukia daug darbo. Ypač – su genais, atsakingais už kraujagysles, riebalų pasiskirstymą ir atsparumą šalčiui. Maža to, sėkmingą eksperimentą, atliktą su pelių embrionais, gali tekti ateityje kartoti su dramblių embrionais.

#MOKSLAS#MAMUTAI#PELĖS#GENAI#TYRIMAS
#MOKSLININKAI#PADARAI