Bandomąjį matematikos egzaminą laiko trečdalis Lietuvos mokyklų: siekiama supažindinti mokinius su užduotimis

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Irtautė GutauskaitėŠaltinis: ELTA

261209

Vilniaus mokyklose ir 128-iose kitose Lietuvos ugdymo įstaigose ketvirtadienį laikomas bandomasis matematikos egzaminas. Kaip teigia patikrinimą organizuojančio „EDU Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė, bandomasis egzaminas yra sudarytas taip, kad būtų kuo labiau panašus į tikrąjį valstybinį brandos egzaminą. Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus teigimu, tai nėra nauja, tačiau sveikintina iniciatyva, kurios metu mokiniai įgaus daugiau praktikos.

„Mūsų tikslas buvo sukurti kuo panašesnes į tikrą egzaminą sąlygas, kadangi daugumai mokinių tai gali būti netgi pirmas kartas egzamine, kai jie tiek ilgai laiko tam tikrą patikrinimą. Egzaminas vyksta nuo 9 ryto, 3 valandas, popieriuje, yra sumaketuotas taip, kaip tikras egzaminas“, – apie žinių patikrinimą LRT radijui pasakojo U. Kaunaitė.

„Ir užduotimis taip pat suburtai matematikų grupei buvo iškeltas tikslas pabandyti atliepti kiek įmanoma labiau pagrindinius taškus, kurie paprastai būna visada padengiami egzamine. Tai mūsų tikslas yra, kad tas pojūtis būtų maksimaliai panašus į tikrą egzaminą“, – pridūrė „EDU Vilnius“ direktorė.

Anot jos, bandomąjį egzaminą laiko 50 Vilniaus mokyklų ir 128 kitos ugdymo įstaigos iš visos Lietuvos.

„Pagrindinis dalykas yra tai, kad šito egzamino poreikį mums išsakė patys mokytojai. (...) Patys mokytojai įvardino, kad bandomojo egzamino jiems reikia, dėl to, kad, tarkime, nacionalinis egzaminas, testas, organizuojamas po savaitės, ne visai atliepia poreikius, nes jis yra tik tai kompiuterinis, vyksta valandą ir labiau testinio tipo, tai yra neatliepia visų užduočių egzamino“, – pažymėjo U. Kaunaitė.

R. Skaudžiaus teigimu, bandomasis valstybinis matematikos egzaminas, organizuojamas „EDU Vilnius“, nėra naujiena, nes tokius patikrinimus vykdo pačios mokyklos. Tačiau, anot jo, tai yra sveikintina iniciatyva, kurios metu mokiniai galės pasipraktikuoti.

„Manau, kad šita idėja nėra absoliučiai nauja, nes mokyklos, tikrai ne viena, darydavo, tarkim, pasiėmusios pakartotinės sesijos rezultatus ir panašiai. Tai iš tikrųjų sveikinam Vilnių, tikrai palaikome tokias iniciatyvas“, – sakė švietimo viceministras.

„Nes manoma, kad kuo daugiau mokiniai turės praktikos, kuo daugiau pačio patikrinimo, pačio valstybinio brandos egzamino metu skirs matematikai ir matematikos užduočių sprendimui, o ne, tarkim, pačiai aplinkai, ne pirmą kartą matys, kaip atrodo užduotys, atsakymų lapai, tai galės labiau sukoncentruoti dėmesį ten, kur reikia“, – pridūrė R. Skaudžius.

Kitą savaitę elektroninį matematikos mokymosi pasiekimų įsivertinimo testą organizuoja ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Pasak viceministro, šis patikrinimas neįpareigoja mokytojų taisyti egzamino ir tokiu būdu mokytojams neuždedamas papildomas krūvis.

„Tikrai tas laikas panašus ir kada Nacionalinė švietimo agentūra organizuos visos Lietuvos mastu elektroninį variantą. Jo principas paremtas tuo, kad irgi, tai yra uždaros užduotys, daugiau testinio klausimo“, – paaiškino R. Skaudžius.

„Bet pagrindinis principas toks, kad nereikia mokytojui tikrinti ir neuždedamas mokytojui pagrindinis krūvis. Tai tiesiog kitokia prieiga. Tas laikas, kada dar pasižiūrėjus, nuėmus tašką, kokioje vietoje yra mokinys, abiturientas, dar galima susitelkti jam padėti ir sekti geresnių rezultatų brandos egzaminų sesijos metu“, – teigė viceministras.

Nuo kitų mokslo metų įdiegiamos atnaujintos bendrojo ugdymo programos

Matematikos pasiekimų gerinimą taip pat siekiama užtikrinti atnaujinant bendrojo ugdymo programas. R. Skaudžiaus teigimu, atnaujintos bendrojo ugdymo programos bus įdiegiamos nuo kitų mokslo metų nelyginėse klasėse. Šiuo metu yra ruošiamasi programų įdiegimui ir galimam jų tobulinimui.

„Atnaujintos bendrojo ugdymo jau yra patvirtintos, patvirtintos dar praeitais metais. Ir yra šie metai pasiruošimo metai, kada mes startuosime nuo 2023 metų rugsėjo 1-osios dienos su atnaujintomis programomis. Startuosime nelyginėse klasėse, pirmoj, trečioj, penktoj, septintoj, devintoj ir vienuoliktose klasėse, ir tokiu būdu per du metus bus pereita prie apskritai atnaujinamų programų“, – paaiškino viceministras.

Anot jo, ruošiantis atnaujintų programų įdiegimui, rengiami reikalavimai matematikos kvalifikacijos kėlimo programai, taip pat kuriamos užduočių duomenų bazės.

„Šiuo metu yra rengiamas TOR‘as, Terms of Reference, tai yra matematikos nacionaliniai kvalifikacijos kėlimo programai reikalavimai, kas turėtų būti. Tai startuosime su kvietimu universitetams teikti siūlymus ilgalaikiams su kreditais susietais kursais jau balandžio mėnesį“, – apie ministerijos planus pasakojo R. Skaudžius.

„Jau yra kuriama uždavinių duomenų bazė ir tam tikros skaitmeninės priemonės mokytojams. Tai tikrai tas planas yra sudarytas susižiūrint, suinventorizuojant tai, kas yra daroma, ir pasiskiriant labai aiškius atsakingus asmenis. Šią savaitę jau turėtų būti patvirtinta ir taip vadinama priežiūros grupė, kuri rinksis reguliariai ir tiesiog kviesimės, žiūrėsime, kaip tą planą sekasi įgyvendinti“, – pridūrė švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

ELTA primena, kad 2022-aisiais matematikos egzamino neišlaikė 35 proc. abiturientų. Matematikos pasiekimams gerinti vasario mėnesį pristatytas ilgalaikis matematikos mokymo(si) gerinimo planas, kurio pagrindiniu akcentu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) laiko matematinio samprotavimo ugdymą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt