Baltijos valstybės siekia sukurti bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

19328

Estija, Latvija ir Lietuva susitarė dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo, remiamo Europos Komisijos (EK) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), siekiant sustiprinti savo ekonomikas ir paskatinti investicijas darbo vietoms kurti.

Pirmadienį Briuselyje finansų ministrai: Estijos - Tomas Tonistė (Toomas Toniste), Latvijos - Dana Reizniece-Ozola ir Lietuvos - Vilius Šapoka, pasirašė Susitarimo memorandumą (SM), kuriuo šalys susitaria suvienodinti kapitalo rinkų reglamentavimą ir pašalinti investavimo kliūtis.

Iniciatyvos tikslas yra pritraukti investicijų, sukuriant bendrą kapitalo rinką, sujungiant trijų Baltijos šalių pranašumus ir įveikiant apribojimus, kurie dažnai iškyla nedidelėmis valstybėmis.

Memorandumas pasirašytas dalyvaujant Europos Komisijos viceprezidentui Valdžiui Dombrovskiui ir ERPB viceprezidentui, atsakingam už politiką ir partnerystę, Pierui Heilbronui (Pierre Heilbronn). Pasirašiusieji SM vertina Europos Komisijos ir ERPB teikiamą paramą siekiant sukurti bendrą Baltijos valstybių kapitalo rinką.

Susitarimas numato trijų Baltijos valstybių įsipareigojimą stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą kuriant bendrą kapitalo rinką. Trys Baltijos valstybės susitaria kartu dirbti formuojant ir diegiant reikiamas priemones, įskaitant teisinės bazės sukūrimą ir tobulinimą, naujų priemonių (pavyzdžiui, padengtųjų obligacijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais) diegimą ir rinkai reikalingos infrastruktūros kūrimą.

Vienas pirmųjų projektų pagal šį susitarimą yra regioninės Baltijos valstybių padengtųjų obligacijų teisinės bazės kūrimas. Šis darbas buvo atliktas bendradarbiaujant su ERPB ir Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba (PSRT).

Siekdamos tolesnės pažangos šalys parengs detalų veiksmų planą, numatydamos bendradarbiavimo prioritetus ir galimas sritis, kaip numatyta SM. Jos taip pat susitaria sukurti valdymo komitetą, kurį sudarys Estijos, Latvijos ir Lietuvos valdžios atstovai. Valdymo komiteto stebės Baltijos šalių kapitalo rinkų kūrimo priemonių įgyvendinimo pažangą.

Estijos finansų ministras T. Tonistė sako, kad veikiančios kapitalo rinkos yra būtinos ekonomikai, nes jos paįvairina įmonių finansavimo šaltinius, suteikia joms galimybių augti, didinti finansavimo galimybes ir kurti naujas darbo vietas taip didinant ekonomikos pridėtinę vertę. Todėl gerai veikiančios kapitalo rinkos sukūrimas turėtų būti mūsų bendras tikslas, tačiau nepakaks įgyvendinti vien tik kelias pavienes ir vietos priemones. Tikėkimės, šis memorandumas yra svarbus žingsnis, sutelkiantis koordinuotą veiklą ir priemones bendros kapitalo rinkos kūrimo link pritraukiant visus vietos rinkos investuotojus ir taip pat užsienio investuotojus.

Latvijos finansų ministrės D. Reizniece-Ozolos teigimu, bendros pastangos užtikrins svarbią ekonominę naudą, pavyzdžiui, bendra Baltijos šalių padengtųjų obligacijų turto klasė, tikėtina, bus patrauklesnė tarptautiniams investuotojams taip pagerinant turimas finansavimo galimybes vidaus kapitalo rinkai. Taip pat tikimasi praplėsti naujų pirminių viešų siūlymų (IPO) skaičių savo akcijų rinkoje ir sukaupti vidaus investicijas pensijų fondų ir kitų institucinių investuotojų pagalba. Visos priemonės kartu turėtų padėti pasiekti ilgalaikį tikslą kuriant besiformuojančią rinką, kuri palengvintų kapitalo įplaukas ir pagerintų finansavimo prieigą.

Pasak finansų ministro V. Šapokos, džiugu, kad Lietuvos ir EBRD iniciatyva dėl padengtųjų obligacijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentavimo išsiplėtojo į Baltijos šalių kapitalo rinkų kūrimo projektą. Šio memorandumo pasirašymas - trijų Baltijos valstybių sinergijos pavyzdys.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad šis projektas sukurs geresnes sąlygas smulkioms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti finansavimo šaltiniais, padidins konkurenciją finansų rinkose bei išplės galimybes investuoti į naujas finansines priemones. O tai prisidės prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir finansų stabilumo“, - sako V. Šapoka.

Europos Komisijos viceprezidentas V. Dombrovskis, atsakingas už eurą ir socialinį dialogą, taip pat ir finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir Kapitalo rinkų sąjungą sveikina šalies pasiekus šiandienos susitarimą tarp trijų Baltijos šalių kuriant bendras kapitalo rinkas - tai dar vienas žingsnis kelyje siekiant sukurti Kapitalo rinkų sąjungą.

„Komisija visiškai pritaria regioninėms iniciatyvoms, kuriomis siekiama palengvinti tarpvalstybines investicijas ir integruoti valstybių narių kapitalo rinkas. Europos Komisijos PSRT yra pasirengusi remti reformas, kurios modernizuoja ekonomikas, stiprina konkurencingumą ir skatina investicijas bei tikisi dirbti su trimis Baltijos valstybėmis kuriant naujas priemones regione“, - sakė V. Dombrovskis.

ERPB viceprezidentas P. Heilbronas laiko tai svarbia Baltijos šalių pažangos raida siekiant vis pažangesnių ekonomikų.

„Kapitalo rinkų sujungimas ir suvienodinimas toliau didins jų patrauklumą investuotojams, kas savo ruožtu didins rezultatyvumą, sukurs naujas darbo vietas ir sustiprins atsparumą išoriniams veiksniams.

„ERPB malonu vadovauti pirmajam bendram projektui remiant regioninės Baltijos šalių padengtųjų obligacijų teisinės bazės kūrimą. Tai bus pirmas rinkos ir SM įgyvendinimo išbandymas“, - sako P. Heilbronas.

Europos Komisijos PSRT remia valstybes nares formuojant ir įgyvendinant augimą skatinančias struktūrines reformas. Pagal Kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvą, PSRT teikia techninę paramą valstybių narių institucijoms siekiant padėti joms stiprinti kapitalo rinkas, kas lemia geresnę prieigą prie finansavimo ir naujų darbo vietų sukūrimo. Struktūrinių reformų paramos programa - veikianti nuo 2017 m. gegužės mėn. - įgalino Komisiją padidinti techninės paramos dydį, teikiamą kapitalo rinkų plėtros sričiai, taip pat remiant regioninės Baltijos šalių padengtųjų obligacijų teisinės bazės kūrimą.

Paramos teikimas vidaus kapitalo rinkų plėtrai yra vienas iš ERPB strateginių prioritetų. Gerai veikiančios ir efektyvios kapitalo rinkos yra vidaus ekonomikos finansavimo ir jos augimo pagrindas. ERPB remia šią plėtrą taikant metodą, kuris apima investicijas, politinius įsipareigojimus ir techninę paramą. ERPB vykdo įsipareigojimus Estijai, Latvijai ir Lietuvai nuo jų nepriklausomybės atkūrimo ir iki šios dienos investavo apie 2 milijardus eurų į beveik 250 projektų.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt