Baltijos šalys šimtmečio proga svarsto laužais nušviesti pajūrį

Klaipėda

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

8827

Lietuva, Latvija ir Estija svarsto valstybių atkūrimo šimtmečio proga kitais metais laužais nušviesti Baltijos pajūrį.

Lietuvos šimtmečio programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė BNS penktadienį sakė, kad specialistai brandina idėją kitąmet rugpjūčio 25 dieną Baltijos pajūryje tam tikru atstumu išdėlioti laužus ir vienu metu juos uždegti.

„Tai Estijos pasiūlyta mintis vienu metu, tai yra rugpjūčio 25 dieną, Baltijos jūrą nušviesti laužais“, – teigė N.Vaisbrodė.

„Tai parodytų mūsų vienybę, šviesą ir sujungtų bendruomenes“, – pridūrė ji.

Tokia idėja aptarta šią savaitę Vilniuje susitikus Baltijos šalių ir Lenkijos atstovams, savo šalyse atsakingiems už valstybių atkūrimo šimtmečio programų rengimą ir įgyvendinimą.

Estijoje laužai ties Baltijos jūros pakrante deginami kasmet. Taip laikomasi šimtmečių senumo jūrininkystės tradicijos rodyti kelią jūreiviams.

Per susitikimą Vilniuje taip pat tartasi dėl galimybės pasiūlyti pasauliui vieną dieną tvarkyti savo aplinką. Tokia akcija „Darom“ kasmet vyksta Lietuvoje, panašias dienas turi ir Latvija bei Estija.

„Mintis yra plėsti tą pačią tvarkymosi ir atsakomybės už savo aplinką mintį į visą Europą ir galbūt visą pasaulį“, – sakė N.Vaisbrodė.

Jau sutarta, kad kitų metų balandžio 9 dieną Paryžiaus Orsė muziejuje Baltijos šalys pristatys bendrą parodą „Simbolizmas Baltijos šalių mene“. Pasak N.Vaisbrodės, šiame renginyje planuoja dalyvauti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Prancūzijos prezidentai.

Šalims minint savo šimtmečius taip pat vyks Baltijos meno trianalė, rudenį – Berlyno koncertų rūmuose planuojamas Baltijos šalių muzikos festivalis.

Vasario 15-25 dienomis užsienio žiūrovams bus pristatytos nacionalinių operų ir simfoninių orkestrų bendros programos. Numatyti ir bendri nacionalinių bibliotekų projektai.

2018 metų balandžio 10-12 dienomis Baltijos šalys dalyvaus Londono knygų mugėje ir pristatys bendrą programą.

Šimtmečių koordinatorių susitikime Vilniuje pirmą kartą dalyvavo ir Lenkijos atstovai. Jie minėjimo nacionalinę programą pasitvirtino prieš kelias savaites.

„Iš tikrųjų jie yra labai atviri naujiems projektams, todėl mes skatinsime ir mūsų menininkus, ir nevyriausybines organizacijas inicijuoti bendrus, regioninius projektus, kuriuos būtų galima daryti su Lenkijos kolegomis“, – sakė N.Vaisbrodė.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt