Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Baltijos šalių ekonomikos ministrų susitikimas, kuriame dalyvavo ir Linas Savickas (dešinėje). Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuotr.
EtapliusŠaltinis: BNS.LT
Ministrai, susitikimo Rygoje metu, nutarė rengti reguliarius trijų Baltijos šalių ministrų susitikimus, o kitąmet susitikti ekonomikos ir investicijų konferencijoje Vilniuje, kurios paraštėse vyktų ir verslo bendruomenių susitikimai, investuotojų dialogai su šalių atstovais.
„Dėl investicijų tarpusavyje Baltijos šalyse galime konkuruoti tada, kai į regioną ateina rimtas investuotojas. Svarbu jį atvesti iki Baltijos regiono – čia turime veikti kartu, sujungdami ribotus resursus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Daug dėmesio ministrai skyrė gynybos pramonės vystymui – vieningai sutariama, kad didėjančios išlaidos gynybai yra ir galimybė ekonomikai.
„Gynybos pramonės vystymas yra mūsų bendras prioritetas. Estija jau mato ekonominio aktyvumo atsigavimą – eksportas auga, o investuotojai domisi. Tačiau vien Estijos pasiekimų neužtenka – tik veikdami išvien kaip regionas galime pasiūlyti mastą ir aiškią vertę“, – sako Estijos ekonomikos ir pramonės ministras Erkki Keldo.
Visos Baltijos šalys greitį išskiria kaip lemiamą veiksnį kovoje dėl investicijų, todėl, panašiai kaip Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje kuriami „investicijų greitkeliai“.
„Visų Baltijos šalių tikslai artimi – remiamės NATO principais, siekiame ekonominio augimo ir saugumo. Verslas jau įgyvendina tarpvalstybinius projektus, o mūsų pareiga – pašalinti kliūtis ir užtikrinti greitą pažangą“, – sako Latvijos ekonomikos ministras Viktors Valainis.
Ministrai sutarė, kad būtina glaudesnė Baltijos šalių verslo integracija: bendros verslo misijos, bendra eksporto politika, dalijimasis rinkų įžvalgomis. Už eksportą ir investicijų pritraukimą atsakingos šalies agentūros imasi bendro tyrimo, siekdamos nustatyti, kur šalių interesai persidengia ir kur reikia politinės valios proveržiui.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai įvardijo ir prioritetines rinkas: Indija, Japonija, Pietų Korėja tampa svarbiu tikslu visam regionui, o JAV rinka – ypač aktuali strateginiu požiūriu.
Ypatingas dėmesys skirtas energetikai – vis dar svarbus iššūkis, ribojantis investicijų augimą. Estija, turėdama vienas mažiausių elektros kainų ES, nori plėsti gamybos pajėgumus, o Lietuva siekia visiško energetinio savarankiškumo iki 2028 metų.
Kitas ekonomikos ministrų susitikimas ir Baltijos šalių ekonomikos forumas planuojamas Vilniuje.