Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dariaus Ančerevičiaus nuotr.
Julita GaldikienėŠaltinis: ŠMKC „Laiptų galerija“
Projektas šiauliečiams ir miesto svečiams dovanojo galimybę ne tik stebėti, kaip gimsta meno kūriniai, bet ir patiems tapti kūrybinio proceso dalimi – tyrinėti objektus, bendrauti su jų autoriais bei pasiklausyti išskirtinių muzikinių pasirodymų.
Projektą BALTIJOS NAKTYS vainikavo rugpjūčio 23-osios vakaras, sąmoningai sutapęs su 36-ųjų Baltijos kelio metinių minėjimu. Renginys tapo ne tik kūrybinių dirbtuvių uždarymu, bet ir per savaitę visų trijų Baltijos šalių menininkų – Antano Jasenkos, Tomo Vaičaičio, Kornelijaus Užuoto (Lietuva), Mārtiņš Krūmiņš (Latvija), Triinu Jürves, Kaarel Kütas (Estija) – sukurtų darbų parodos atidarymu.
„Projektas „Baltijos naktys“ skirtas paminėti mums visiems svarbų istorinį įvykį – Baltijos kelią. Norėjome suburti trijų šalių kūrėjus, o erdvė kūrybai pasirinkta neatsitiktinai – šią vietą mes pamilome dar praėjusiais metais, surengus pirmąsias parodas. Apgriuvusios pastato sienos simbolizuoja tam tikrą griūtį, stereotipų laužymą, bet kartu ir bendrystę – Baltijos šalių vienybę“, – parodos atidarymo metu pasakojo laikinoji „Laiptų galerijos“ direktorė Kristina Alseikė.
„Čia susitiko trijų šalių menininkai, kurie nekalba tradicine – tapybos, skulptūros, grafikos disciplinų – kalba, o kalba trapdisciplinine kalba. Reikia pasakyti, kad menotyra labai stokoja terminų šiuolaikiniam menui apibūdinti bei estetinių vertinimų. Todėl mes ir sakome – tarpdisciplininis menas. Tai nėra nei tapyba, nei skulptūra, bet koks skirtumas kokiomis priemonėmis menininkas kuria estetiškai reikšmingą formą? Man visi šie meno kūriniai yra gana panašūs – koloristine, ritmine, semantine prasme ir vienybe šių menininkų. Jie ne tik kalba trapdisciplinine kalba, bet kartu ir jų raiška yra tam tikra prasme panaši. Žinoma, kiekvienas tą laisvėjimą, laisvės kelio įvaizdį, įkūnija labai skirtingai“, – savo įžvalgomis dalijosi menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė.
Vienas iš projekto dalyvių, skulptorius Mykolas Sauka, savo kūrybą – objektų parodą GESTAI – pristatė dar projekto atidarymo metu. Kiti menininkai savo rezultatus atskleidė dirbtuvių uždarymo vakarą.
„Mūsų darbas yra paremtas žmogiškąja perspektyva, tarsi jungiantis du priešingus polius – tokį šaltą faktų „konstruktyvą“ ir tą žmogiškąją emociją bei jausmus, kuriuos mes patiriame šiuolaikinėje erdvėje, šiuolaikiniame pasaulyje. Mūsų instaliacija sudaryta iš dviejų dalių: pirmoji, nuo kurios ir verta pradėti, atspindi bendrą Baltijos šalių patirtą traumą, bei Baltijos kelią, kuris vaizduojamas ekranuose, o antroji instaliacijos dalis tarsi kviečia gydytis nuo tos patirtos traumos. Menas yra tarsi savotiška terapija ir video ekrane pavaizduota trumpa instrukcija ką reikia daryti – ant stalų sudėti užtrauktukai, galima pabandyti atitraukti, užtraukti ir taip per tokį paprastą, bet tuo pačiu menišką veiksmą šiek tiek tos terapijos patirti. Tai ypač gerai veiks, jei šį veiksmą darysite ne vienas, o su kažkuo“, – apie savo ir kolegos Kaarel Kütas bendrą darbą – instaliaciją „Baltiška terapija“ pasakojo estė Triinu Jürves.
„Kiekvienam lietuviui dar iš gilios senovės labai svarbu miškas, tikriausiai kaip ir kiekvienam latviui ar estui. Čia jūs matote konkretų mišką, kuris buvo iškirstas šalia mano namų – kitapus kelio. Norėjau tokią refleksiją sukelti žiūrovui – kas mums yra tas miškas ir pavadinau darbą „Miške“. Tačiau miškas yra ne tik mediena, visa ekosistema yra miškas, bet kai ji atkeliauja į pramoninį miestą – pakeičia savo funkciją. Kviečiu pavaikščioti, pagalvoti ir patirti“, – sakė menininkas iš Telšių Tomas Vaičaitis.
Įdomu tai, kad ne tik mediena, bet ir kitos kompozicijos dalys – įvairiausios vielos, metalinės detalės – taip pat atkeliavo iš to paties iškirsto miško. Čia nėra nė vieno iš anksto numatyto komponento, išskyrus vieną – ant vienos iš sienų paties autoriaus nutapytą miško žemėlapį, kuris yra tikslus kirtimų atspindys.
„Buvo labai smagu dirbti su šia komanda, aš pasijutau harmoningame pasaulyje ir tokiame vientisume. O mano darbas yra labai lakoniškas. Jis yra visiškai nepolitikuotas, nors jame yra nemažai ir politikos, ir gyvenimo. Yra saulėtekis, saulėlydis ir yra gyvenimas. Be to, ant jos galima sėdėti – įeinant saulėtekis, išeinant – saulėlydis. Kviečiu pasėdėti ant jos ir pamąstyti. Menas, man atrodo, turi skatinti mąstyti“, – apie savo meno kūrinį „Saulėlydžio kėdė“ pasakojo vienas iš projekto iniciatorių bei dalyvių Kornelijus Užuotas.
Ne mažiau buvusio restorano „Baltija“ erdvėse akį traukia menininko iš Latvijos Mārtiņš Krūmiņš net kelių metrų meninė kompozicija: „Man kilo mintis perdirbti mano senos parodos reklaminį banerį. Tai iš jo padariau kitokį darbą, kitokią kompoziciją. Visas mūsų nepriklausomybės laikas irgi yra savotiškas perdirbimo laikas – perdarom tai, ką mums blogo padarė“.
Kompozitorius ir tapytojas Antanas Jasenka projekto metu nutapė kelis paveikslus, kuriuose vaizduojamos įvairios kaukolės bei jų „pokalbiai“: „Pirminiame variante buvo žiguliukai, tačiau vėliau supratau, kad negerai. Juk reikia ne tik atsiminti, bet ir kažkaip tinkamai reaguoti, asmeniškai reaguoti. Šitame fone tos kaukolės kažkaip gal ir dera, turint omeny mūsų visų nesaugumą šiuo metu. Mano kaukolės žvelgia ne į jus, jos žvelgia į tą buvusį laikmetį. Aš taip susieju Baltijos kelio tapatybę“.
Vakarą vainikavo Antano Jasenkos autorinės muzikos koncertas, atspindėjęs ne tik ano laikmečio dvasią – nerimą, nežinomybę, bet ir Baltijos šalių vienybę.
Parodą galima aplankyti rugpjūčio 28–30 dienomis (ketvirtadienį–šeštadienį) nuo 17.00 iki 23.00 val. buvusiame „Baltijos“ komplekse (Vilniaus g. 166, Šiauliai).
Organizatorius: Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
