Balandį sumažėjo Lietuvos pramonės lūkesčiai

Lietuva

Lietuvos pramonė / Alfa.lt nuotr.

EtapliusŠaltinis: ELTA.LT

Balandį, po trijų mėnesių augimo, 0,8 punkto smuko Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas. Praėjusį mėnesį pasiekęs beveik 50 ribą, balandį jis sumažėjo iki 48,9.

LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad verslas grįžta prie atsargesnio vertinimo, o pagrindinės to priežastys – mažėjantys JAV užsakymai ir augantis neapibrėžtumas globaliose eksporto rinkose.

„Tai aiškus ženklas, kad laikinas pakilimas, kurį palaikė avansiniai užsakymai, baigėsi. Tarptautinę prekybą jau dabar veikia protekcionistiniai JAV sprendimai. (...) Prie išorinių grėsmių prisideda vidinis neapibrėžtumas – užsitęsusios kalbos apie mokesčių pokyčius jau silpnina pasitikėjimą“, – pranešime cituojamas LPK prezidentas.

Anot jo, Lietuvos pramonė, generuojanti apie 18 proc. šalies BVP, yra labiau priklausoma nuo gamybos nei kaimyninių šalių ekonomikos. Latvijoje šis rodiklis siekia apie 10 proc., Estijoje – apie 12 proc. Todėl Lietuva jautriau reaguoja į globalius ekonominius svyravimus – nuo prekybos trikdžių iki paklausos sumažėjimo.

Apklausos duomenimis, kas penkta šalies pramonės įmonė prognozuoja eksporto apimčių mažėjimą, tačiau darbuotojų skaičiaus kol kas mažinti neplanuoja. Tik viena iš dešimties įmonių svarsto apie galimą etatų mažinimą, daugiausia tai – tekstilės bei chemijos sektoriai.

Tuo metu darbuotojų plėtrą planuoja nemetalo mineralinių produktų, baldų, bei elektronikos ir optinių gaminių gamintojai.

Teigiamesni lūkesčiai fiksuojami dėl produkcijos kainų – kas penkta įmonė mano, kad jos artimiausiu metu didės. Drabužių siuvimo ir nemetalo mineralinių produktų sektoriuose beveik kas trečia įmonė tikisi kainų augimo. Tačiau trys iš keturių pramonės įmonių neprognozuoja reikšmingų kainų pokyčių, o jų vertinimu, konkurencingumas ES ir ne ES rinkose nesumenko.

Balandžio mėnesį pramonės įmonių pajėgumų panaudojimas sumažėjo 0,3 proc. punkto – nuo 70,5 proc. kovą iki 70,2 proc. Tai jau 13 mėnuo iš eilės, kai šis rodiklis nesiekia ilgalaikio vidurkio.

Didžiausias pajėgumų sumažėjimas per mėnesį fiksuotas tekstilės gaminių (−8,1 proc. p.) ir baldų (−3,1 proc. p.) sektoriuose. Tuo metu augimą demonstravo drabužių siuvimo (+3,0 proc. p.), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių (+2,2 proc. p.) bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriai.

Balandį geriausi lūkesčių rodikliai užfiksuoti nemetalo mineralinių produktų (59,2 punkto), elektronikos (53,2 punkto) ir baldų gamybos (52,4 punkto) sektoriuose. Tuo metu tekstilės, chemijos, metalo gaminių bei kai kurių kitų tradicinių sektorių įmonių vertinimai buvo gerokai prastesni nei visos pramonės vidurkis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt