Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Švietimo ekspertai vieningai sutaria, kad baudimu už klaidas grįstas ugdymo procesas šiuolaikiniame pasaulyje nebeturi vietos. Nepaisant to, mokyklose toks metodas vis dar taikomas gana plačiai. Žinodami, kad dėl kiekvienos klaidos susilauks griežtos kritikos, mokiniai, atlikdami namų darbų, kontrolinių darbų ar egzaminų užduotis, patiria daug nereikalingo streso. Mokytojai raginami dažniau naudoti teigiamą motyvaciją: pagirti, paskatinti, padėti.
Gamtos mokslų daktarė, švietimo konsultantė Elena Motiejūnienė atkreipia dėmesį, kad mokantis patiriamas jaudulys yra visiškai normalus. Problemos prasideda tuomet, kai aplinkiniai savo reakcijomis ima jį stiprinti. Jeigu mokinys nuolat girdi kritiką, raginimus paskubėti, lenktyniauti, yra gąsdinamas egzaminais, testais, kontroliniais ir baisiomis pasekmėmis, kurios lauks suklydus, neišvengiamai nukenčia ir mokymosi rezultatai.
„Baimė visiškai nesiderina su sėkmingu mokymosi procesu. Kuo labiau gąsdinsime mokinį, tuo mažiau tikėtina, kad jis išnaudos visą savo potencialą. Lygiai taip pat ir baudų už kiekvieną suvalgytą pyragaitį skyrimo nepavadintume sveikos mitybos skatinimu. Tai paprasčiausiai nelogiška“, - teigia ji.
Anot jos, klaidos yra natūrali mokymosi dalis, todėl labai svarbu, kaip jos vertinamos. Jeigu mokinys turi galimybę ramiai jas apmąstyti, aptarti su mokytoju ir sulaukti iš jo pagalbos, gauna progą pasitaisyti, klaidos pasidaro nebebaisios. Vis dėlto tokie pastebėjimai, kaip „patingėjai“, „nepaklausei“, „kaip išlaikysi egzaminus?“ nėra konstruktyvūs, mat juose išsitrina riba tarp darbo ir asmenybės kritikos.
„Taip sukuriami baime grįsti santykiai, kai klaidos taip sureikšminamos, kad tampa kone viso jauno žmogaus gyvenimo žlugimo prognoze. Tai labiausiai žeidžia pačius mažiausius. Juk žengdami pirmuosius nedrąsius mokymosi žingsnius jie tikisi palaikymo bei padrąsinimo, o sulaukia tik pastabų, kad vėl suklydo, per lėtai atliko užduotis ir pan.“, - pažymi E. Motiejūnienė.
Ji įsitikinusi, kad ugdymo proceso sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to ar bus atpažinti unikalūs mokinio polinkiai, požiūris, interesai. Mokytojas turi padėti mokiniui suprasti, kas jam sekasi geriausiai, pagirti už konkrečius pasiekimus. Jeigu šis suklydo, parodyti klaidą ir paskatinti ją ištaisyti. Labai svarbu, kad vaiką palaikytų ir jo tėvai.