Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Algio Latako, šis projektas neabejotinai prisidės prie Klaipėdos uosto konkurencingumo didinimo siekiant priimti didžiausius į Baltijos jūrą atplaukiančius laivus.
„Būtent gylis uostų konkurencingumui yra vienas iš svarbiausių faktorių. Šis gilinimo projektas artimiausiu metu turėtų prisidėti prie laivų krovos apimčių pokyčių. Apskaičiuota, kad vos vienas papildomas gylio centimetras leidžia į „Panamax“ tipo laivą papildomai pakrauti iki 100 tonų krovinių. Ankstesnės investicijos į Malkų įlankos gilinimą jau kuria ženklius pokyčius – šioje įlankoje esančių terminalų krova 2023 metais išaugo iki 9,2 mln. tonų, kai 2017 metais siekė 6,3 mln. tonų“, – sakė A. Latakas.
Bendra Klaipėdos uosto gilinimo projekto vertė siekia 94,1 mln. eurų. Iš Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo šiam projektui skirti 55,4 mln. eurų, dar 9,9 mln. eurų skirti iš valstybės biudžeto lėšų, pasirašius sutartį su Susisiekimo ministerija. Likusi projekto dalis finansuota KVJUD lėšomis.
Atlikus gilinimo darbus, uosto kapitono įsakymu Klaipėdos uosto kanale iki 14,3 metro padidinta maksimali leistina laivų grimzlė. Anksčiau ji didžiojoje uosto laivybos kanalo dalyje siekė 13,4 metro.
„Šiemet užbaigti ypač reikšmingi vidinės uosto akvatorijos ir uosto prieigų gilinimo projektai leido uostui pereiti į kitą kategoriją. Klaipėdos uostas iki šiol niekada neturėjo 14,3 metro grimzlės. 90 centimetrų padidinus maksimalią leistiną laivų grimzlę bus sudarytos sąlygos uoste pilniau pakrauti laivus ir taip didinti transporto grandinės efektyvumą. Be to, vykdant gilinimo darbus, išorinėje uosto laivybos kanalo dalyje sumažintas įplaukos posūkis, o povandeninė vidinio kanalo dalis paplatinta 50 metrų – nuo 150 iki 200 metrų. Visa tai – dėl didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumo“, – teigė Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas.
Šiuo projektu Klaipėdos uoste taip pat įrengtos naujos vedlinės, kurios, dėl gilinimo darbų pasikeitus įplaukos kanalo krypčiai, reikalingos laivams saugiai įplaukti į uostą. Pagal strateginį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiklos planą, tolesnis akvatorijos gilinimas iki 17 metrų numatytas 2026 metais.
Visame pasaulyje laivybos kompanijoms siekiant suefektyvinti krovinių gabenimą ir sumažinti jo kaštus yra nuolat palaipsniui didinami laivų parametrai, tad prie to tenka prisitaikyti ir uostams, jei norima išlikti konkurencingais. Uostų laivybos kanalų gilinimas – vienas iš būdų tai pasiekti.
KVJUD jau išgilinta Malkų įlanka – įlanka pagilinta nuo 11 iki 14,5 metro gylio. Iš viso Malkų įlankoje iškasta per 2 mln. kubinių metrų grunto.
Kompleksiniu Malkų įlankos išvystymo projektu, iš dalies kompensuotu 28,2 mln. eurų ES lėšomis, taip pat buvo siekiama pagerinti jūrų transporto eismo sąlygas ir padidinti laivybos saugumą. Atlikus šiemet baigtus išorinio ir dalies vidinio laivybos kanalo gilinimo darbus, Klaipėdos uostas gali priimti iki 400 metrų ilgio, 59 metrų pločio ir 13,8 m gramzdos gylio laivus.