B. Markauskas apie praėjusius metus: vienas sėkmingiausių mūsų projektų – dalyvaujamasis biudžetas

Klaipėda

BNS nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

199756

Apie praėjusius 2021-uosius metus naujienų platforma Etaplius kalbina Klaipėdos rajono savivaldybės merą Bronių Markauską.

– Kokie 2021-ieji metai buvo Klaipėdos rajonui, Jūsų, kaip mero, akimis?

– Pirmiausia reikia pasidžiaugti gerais dalykais. Savivaldybei, norinčiai įgyvendinti savo planus ir strategiją yra labai svarbus biudžetas. O jis tikrai augo, nepaisant pandemijos, biudžeto surinkimas vyksta pakankamai gerai ir tai leido mums finansuoti projektus, skirtus visuomenės poreikiams. Ir turbūt vienas sėkmingiausių mūsų projektų yra dalyvaujamasis biudžetas. Mes su juo Lietuvoje lyderiaujame, skiriame daugiausiai lėšų, žmonių dalyvavimas vienas didžiausių. Ir čia svarbu ne vien mūsų skiriamos lėšos, bet ir mūsų bendradarbiavimas su visuomene. Buvo skirta tikrai daug dėmesio konsultacijoms, idėjų išgryninimui ir panašiai. Idėjų turėjome tikrai daug net 45, jų rinkime, balsavime sudalyvavo beveik 6 tūkstančiai mūsų rajono gyventojų, o tai rodo, kad šis projektas buvo ir laukiamas, ir reikalingas. Mūsų savivaldybė buvo pristatoma, kaip gerasis pavyzdys Lietuvoje, todėl šiemet jau paskelbėme antrąjį idėjų konkursą ir tikiuosi, kad sulauksime ne mažiau idėjų nei pernai. Šiemet taip pat gyventojų idėjoms realizuoti skyrėme 300 tūkst. eurų, daugiausiai Lietuvoje. O jei ir toliau šis projektas bus toks sėkmingas, manau, verta ateityje pagalvoti ir apie dar didesnį lėšų poreikį jam.

Reikia nepamiršti ir mokykloje vykusio dalyvaujamojo biudžeto, kai mokiniai taip pat teikė idėjas, už jas balsavo ir jos buvo įgyvendintos. Tam skyrėme beveik 20 tūkst. eurų, įsitraukė net 14 rajono mokyklų, kuriose mokosi per 3 tūkst. mokinių. Mokyklų vadovai sakė, kad šio projekto nauda buvo akivaizdi, o ir mūsų pagrindinis tikslas buvo, kad vaikai galėtų ne tik įgyti naujų įgūdžių, suprasti kaip sudaromas mokyklos biudžetas, bet ir savarankiškai nuspręsti, kur naudoti lėšas, kurti atvirą sprendimų priėmimo kultūrą.

Dalis praėjusiais metais laimėjusių projektų jau įgyvendinta, dalis dar procese ir aš tikrai noriu nuoširdžiai padėkoti ne tik gyventojams, teikusiems savo idėjas, bet ir visiems balsavusiems, prisidėjusiems prie idėjų realizavimo – seniūnams, savivaldybės darbuotojams, sporto centrui ir visiems kitiems.

– Pagrindinis ir pats svarbiausias darbas, kuris nuveiktas 2021 m.? Galite paminėti ir kitus, Jūsų nuomone, svarbius darbus, kurie buvo įgyvendinti 2021 m.

– Pandemiją ir karantinas užaštrino socialines problemas – socialiai remtini, vieniši žmonės, neįgalieji ir kiti. Tad papildomas biudžeto lėšas skyrėme ne tik mūsų jau vykdomoms funkcijoms finansuoti, bet padarėme ir didelę pažangą ir tame, kad pakankamai didelę dalį socialinių paslaugų galėtumėm pirkti iš nevyriausybinio sektoriaus. Ir čia labai svarbus bendruomenių vaidmuo. Nes matome tikrai puikių pavyzdžių, kai atsiranda bendruomenės, kurios pradeda teikti įvairias paslaugas. Pavyzdžiui, jau artimiausioje ateityje Priekulės ir Vėžaičių bendruomenės pradės teikti asmenines higienos ir priežiūros paslaugas. „Priekulės ainiai“ teikia vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas ir planuoja plėtrą. Viešosios įstaigos „Gyvenimo viltis“, „Senjorų dvaras“, „Sveikatos fondas“. O „Revilita“, „Dovilų socialinių iniciatyvų centras“ ir „Gargždų viltis“ – tai jau tikri partneriai socialinių paslaugų teikime. Tačiau yra paslaugų, kurių mūsų savivaldybėje šiuo metu nėra – apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose ar apsaugotame būste, trūksta vaikų dienos socialinės priežiūros centrų. Tad kalbamės su savivaldybės socialinėmis įstaigomis, nevyriausybiniu sektoriumi, kokių socialinių paslaugų trūksta ir kaip jas pradėti teikti.

Dar praėjusiais metais baigėme įgyvendinti švietimo įstaigų. Manau, kad tai buvo reikalingas ir sėkmingas žingsnis. Ir jei iš pradžių buvo skepticizmo, tai dabar, manau, įstaigų apjungimas parodė, jog tai buvo būtina. Aišku, šiemet atsiranda ir naujų iššūkių, valstybės inicijuojamas projektas „Tūkstantmečio mokyklos“. Tam mes pakankamai rimtai ruošiamės: su Švietimo ministerija ir Savivaldybių asociacija nuolat dalyvaujame diskusijose rengiant tvarką, teikiame siūlymus ir darom viską, kad kuo daugiau mūsų mokyklų galėtų dalyvauti toje programoje ir galėtumėme gauti finansavimą mokyklų ir darželių infrastruktūros gerinimui ir įvairioms inovacijoms, kurios būtų diegiamos mokymo procese, pavyzdžiui, išmaniosios klasės, laboratorijos, technologijos.

Kalbant apie įtraukųjį ugdymą, noriu pasidžiaugti, kad mūsų savivaldybė jau dabar skiria dėmesį ir finansinius išteklius, kad švietimo įstaigose būtų sudarytos sąlygos įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Turime siekti, kad švietimas būtų prieinamas ne visiems, o kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir ugdymosi poreikius. Turime šalinti kliūtis ir stereotipus. Įtraukusis ugdymas, kurio pradinis tikslas buvo sudaryti sąlygas labiausiai pažeidžiamiems vaikas mokintis, iš tiesų kuria mokyklas, kuriose visi vaikai jaučiasi ypatingi, įvertinti ir svarbūs.

Esame pasidarę ir analizę, kuri parodė, kad trūksta investicijų į mūsų mokyklas ir darželius – trūksta modernių šildymo, vėdinimo sistemų, reikia renovuoti pastatus, todėl aš kaip šių įstaigų vadovas paprašiau parengti strateginį investicijų planą. Jis numatys investicijas į švietimo įstaigas net penkeriems metams į priekį. Plane sudėliosime prioritetų eilę, kurioms mokykloms ir darželiams kokios investicijos reikalingiausios. Turėdami tokį planą galėsime pradėti projektavimo darbus, skirti tikslines lėšas, kad pagaliau mūsų švietimo įstaigos sulauktų taip reikalingų pastatų renovacijų. Prasideda naujas Europos finansinis laikotarpis, finansavimas ateina ir per Regionų plėtros tarybą, todėl labai svarbu būti susiplanavus darbus, turėti paruoštus projektus, kad tik gavus lėšas būtų galima pradėti darbus.

Mano iniciatyva dar praėjusiais metais atsirado švietimo įstaigų mažų investicijų finansinis krepšelis. Vien šiais metais šis krepšelis buvo papildytas daugiau kaip šešiais šimtais tūkstančių eurų ir iš šių lėšų, pačių mokyklų vadovų sprendimu, yra atliekami smulkūs remontai, perkama įranga, baldai, kiti reikalingi dalykai kasdieninėje švietimo įstaigų buityje.

– Kokių darbų įgyvendinti vis dėlto nepavyko? Kodėl?

– Turbūt, kaip ir daugelis šalies savivaldybių, taip ir mes susidūrėme su sunkumais infrastruktūros projektuose. Augančios statybų kainos, ne visada savo įsipareigojimus vykdantys rangovai sutrukdė kai kuriems svarbiems projektams. Vis dar įstrigusi Endriejavo kultūros namų statyba, Gobergiškės darželis. Tikėjomės šiemet pradėti Gargždų kultūros centro rekonstrukciją, bet ir šie planai nusikėlė į kitus metus. Tas pats ir su viso rajono apšvietimo modernizavimu ir plėtra. Bet nors šių darbų ir nepavyko šiemet pradėti, bet procesas yra nesustojęs ir tikiuosi kitąmet viskas sparčiai pajudės.

– Kokius tikslus keliate 2022-iesiems metams? Kalbant apie Savivaldybės darbą.

– Kai pradėjau kadenciją ir formavau valdančiąją koaliciją, tuo pačiu pasitvirtinome ir strateginį darbų planą, sutarėme kam bus skiriamas didžiausias dėmesys. Kaip matome, šiemet pavasarį, pasikeitus valdančiajai daugumai, tas planas iš esmės liko nepasikeitęs, o tai rodo, kad praėjusios valdančiosios daugumos planas yra ne tik ambicingas, bet ir gerai apgalvotas.

Plane didelis dėmesys skirtas svarbių objektų renovacijai ir naujų pastatymui. Vienas jų – daugiafunkcis centras Gargžduose. Šiemet jau tikrai daug padaryta, netrukus turėtumėme gauti statybos leidimą ir labai tikiuosi, kad jau kitais metais darbai prasidės, aišku, kai tik naujieji valdantieji apsispręs, kur jis stovės.

Kitais metais jau turėtumėme atrinkti rangovą, kuris renovuos Gargždų kultūros centrą. Žinau, to gargždiškiai ir rajono gyventojai seniai laukia. Tai vienas svarbiausių uždavinių. Džiaugiuosi ir dėl Gargždų parko. Pirmas etapas jau įgyvendintas, turime rangovą ir antrajam etapui, kuris prasidės jau greitai. Atsiras apšvietimas, bus sutvarkyti takai, įrengtas amfiteatras, vaikų žaidimų aikštelė.

Ir labai tikiuosi, kad šie procesai nesustos dėl politikų. Kiti metai – paskutinieji prieš rinkimus, matome, kad politinės aistros kaista ir politikai nori dalyvauti šventėse, lipti ant scenų, tad, akivaizdu, kad kuo toliau, tuo sunkiau jiems galvoti apie strateginius darbus ir išlaikyti tą tempą. Kiti metai nebus lengvi, bet aš kaip meras darysiu viską, kad politinės aktualijos nenustelbtų strateginių darbų.

– Ko palinkėtumėte Klaipėdos rajono gyventojams artėjančiais Naujaisiais metais?

– Ramybės, susikaupimo ir tolerancijos vieni kitiems. Jau antrus metus Kalėdas sutinkame kitaip. Pandemija pristabdė mūsų gyvenimą, pakeitė įpročius. Tačiau vėlgi reikia žiūrėti optimistiškai – kilę sunkumai žmones suvienija, o tai ir yra svarbiausia. Todėl linkiu, kad šiais metais išmoktos pamokos lydi ir ateinančiais, tegul netrūksta energijos, džiugių akimirkų, artimųjų dėmesio, meilės ir, žinoma, sveikatos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt