Automobilių statymas Kauno centro ir senamiesčio kiemuose ar nuošalesnėse gatvėse irgi kainuos

Kaunas

Kauno miesto sav. nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

175248

Kauno miesto taryba jau artimiausiame savo posėdyje, kuris vyks mėnesiui baigiantis, svarstys savivaldybės įsteigtos įstaigos „Parkavimas Kaune“ inicijuotus pasiūlymus – nuo liepos 1 d. keisti ir žymiai išplėsti rinkliavos už automobilių stovėjimą zonas.

Kaip pabrėžiama Kauno miesto savivaldybės pranešime, priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus automobilių „užgultose“ teritorijose būtina miestui siekiant darnaus judumo. Pabrėžiama, kad, laisvėjant karantinui, Kauno gatves užplūsta vis didesni transporto priemonių srautai, ir nuo jų kemšasi ne tik centrinė miesto dalis, bet ir atokesnių gatvių kelkraščiai. Dažnai automobiliai suplūsta ir į daugiabučių kiemus, užimdami gyventojų mašinų vietas.

Reaguojant į kauniečių prašymus bei nusiskundimus, artėjančiame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus siūloma plėsti apmokestintas teritorijas, įvedant rinkliavas naujose gatvėse ir visuose Senamiesčio bei Naujamiesčio kiemuose.

„Kasmet sulaukiame vis daugiau gyventojų skundų dėl užstatomų kiemų. Miesto centre ir senamiestyje visos gatvės yra apmokestintos, todėl vairuotojai dažnai ieško nemokamo statymo, palikdami automobilius gyvenamųjų namų kiemuose. Prieš kelerius metus viename iš kvartalų greta Laisvės alėjos įgyvendintas bandomasis projektas įrodė, kad rinkliavos įvedimas kiemuose pasiteisino. Didelė dalis namų susiformavo sklypus, legaliai įsirengė kelio užtvarus ir pamiršo praeityje kamavusias problemas.

Automobilių statymo zonų plėtimas buvo numatytas dar prieš metus, tačiau situaciją pakoregavo užklupusi COVID-19 pandemija – eismas tapo ne toks intensyvus ir iki šiol pokyčių neprireikė. Tačiau po karantino švelninimų situacija kardinaliai keičiasi“, – aiškino BĮ „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė senamiesčio sklypų nėra suformuoti. Tačiau gyventojai vis tiek yra linkę net ir tokius kiemus užsitverti, kad būtų išvengta neprašytų svečių vizito, o kitur erdvės po namų langais ar siauros gatvelės tampa tiesiog per ankštos automobiliams.

„Įsirengti užkardus galima tik susiformavus sklypą. Kitu atveju teritorija atvira visiems, ir bet kuris pilietis turi teisę ja naudotis. Siekiame, kad miesto erdvės būtų patogiai praeinamos ar pravažiuojamos, – kiekvienas laisvas plotas negali būti užgrūstas vien tik automobiliais. Visų centrinės miesto dalies ir senamiesčio kiemų apmokestinimas atgrasytų atvykėlius nuo gudravimo, keliant nepatogumus vietos gyventojams“, – neabejoja Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Pasak J. Limanausko, gausiai statomų transporto priemonių problema anksčiau būdavo itin opi išskirtinai Kauno centre. Tačiau dinamiškas ir intensyvėjantis miesto gyvenimas diktuoja atitinkamas permainas.

Pažymėtina, kad automobilių statymas Kaune senokai apmokestintas ne tik centre, bet ir Žaliakalnyje ar kitose miesto teritorijose. Bet teigiama, kad jau kurį laiką šis klausimas tampa tikru galvos skausmu ir kitose vietose, – ties verslo centrais bei naujai plėtojamais gyvenamojo būsto objektais.

Sprendimo iniciatorių įsitikinimu, kiekvienas atvejis turi savų motyvų bei objektyvių argumentų, kodėl būtina nedelsiant imtis priemonių situacijai suvaldyti. Aleksotiškiai ne vienerius metus ragina spręsti savaitgaliais aplink nutįstančių automobilių spūsčių klausimą, kuomet į garsųjį Aleksoto turgų suplūsta tūkstančiai pirkėjų. Tuo metu savotišku verslo prospektu tampančioje Jonavos gatvėje situacija tampa kone kritinė būtent darbo dienomis. Žaliakalnio gyventojai nerimastingai laukia kaimynystėje apsistosiančių naujakurių, vietoje senosios Kauno radijo gamyklos įrengus vadinamuosius loftus su formaliu dirbtuvių statusu. Šimtus atskirų, gyventi pritaikytų bei komercinių patalpų ties Savanorių prospekto ir Žemaičių gatvės sankirta statantys nekilnojamojo turto plėtotojai, savivaldybės atstovų nuomone, mėgina gudrauti, esą tai – ne gyvenamosios paskirties būstai, todėl automobilių stovėjimo vietos jiems tarsi nebūtinos. Akivaizdu, kad čia įsikursiantys naujieji šeimininkai bus priversti ieškoti vietų savo transporto priemonėms aplinkinėse gatvėse, taip sukeldami nepatogumų Žaliakalnio senbuviams.

Jeigu gegužės 25 d. posėdžiausianti Kauno miesto taryba siūlymams pritars, pokyčiai įsigalios nuo liepos 1 dienos, informavo Savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus specialistas Mindaugas Drąsutis.

Kauno savivaldybės atstovai priminė, kad miestas yra įsipareigojęs ilgainiui centrinėje dalyje pastebimai sumažinti automobilių, varomų vidaus degimo varikliais, skaičių. Tai planuojama padaryti vadovaujantis Darnaus judumo planu iki 2030 metų.

„Norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, turime skatinti gyventojus rinktis alternatyvias transporto priemones. Pastaraisiais metais pastebimai atnaujinome viešojo transporto parką, nutiesėme naujus pėsčiųjų ir dviračių takus. Stengiamės, kad ypač šiltuoju metų laiku kauniečiams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis. Darnaus judumo siekia ne tik Kaunas – tai yra daugelio Europos miestų prioritetas“, – teigė eismo organizavimą mieste koordinuojančio Savivaldybės skyriaus vedėjas M. Matusevičius.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt