Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Aušros Gutauskienės asmeninio archyvo nuotr.
Utenos diena redakcijaŠaltinis: Etaplius.lt
Utenos kultūros centro Leliūnų skyriaus kultūrinių renginių organizatorė ir meno vadovė Aušra Gutauskienė, ilgus metus drauge su vyru Edmundu vadovaujanti jųdviejų įkurtai vaikų popmuzikos grupei „Aušra“, laisvalaikiu užsiima Lietuvoje kol kas ne itin populiaru amatu – siuva lėles. Kadaise pedagoge dirbusi moteris sakė, kad iš perkelio pasiūtos lėlės yra skirtos namams puošti, tačiau su jomis galima ir žaisti.
Pasekė vyro pėdomis
Utenoje gimusi A. Gutauskienė vaikystėje persikraustė į Vyžuonas. Miestelyje baigusi vidurinę įstojo į tuometę Utenos aukštesniąją technikos mokyklą (dabar – Utenos kolegija), kur mokėsi siuvėjos amato, vėliau dabartiniame Lietuvos edukologijos universitete įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Kelerius metus pašnekovė mokytojavo Vyžuonose, Šiaudiniuose (Vyžuonų sen.) bei Leliūnuose.
A. Gutauskienė atskleidė, kad su savo antrąja puse susipažino dar besimokydama mokykloje. „Edmundas dirbo tuomečiuose kultūros namuose, o mudvi su šešeriais metais jaunesne seserimi Daiva buvome aktyvios saviveiklininkės – grojome kapeloje, dainavome, – sakė ji. – Vieną dieną nusprendžiau nebesilaikyti įsikibus mokytojos darbo ir kartu su vyru pradėjau dirbti kultūros srityje. Mirus Edmundo tėvukui apsigyvenome jo namuose Pakalniuose.“
Brangus palikimas
Kalbai pasisukus apie siuvimo amatą kalbinta pakalniškė sakė, kad savo gabumus veikiausiai paveldėjo iš močiutės (tėčio mamos), kuri buvo garsi keliais kilometrais nuo Vyžuonų nutolusio Varkujų kaimo (Anykščių r.) siuvėja. „Močiutės aš nesu mačiusi, nes tais metais, kai gimiau, ji mirė, – atskleidė pašnekovė. – Kai tėtis iš Varkujų atsikraustė į Vyžuonas, į mūsų namus atkeliavo visi močiutės daiktai. Vaikystėje man būdavo labai įdomu kilnoti, glostyti jos siuvinėtas staltieses, servetėles. Viską saugau kaip brangiausią palikimą.“
A. Gutauskienė šypsodamasi prisiminė, kad būdama vos penkerių rankose jau laikė virbalus ir mezgė šaliką. Paauglystėje pašnekovė drauge su seserimi, kuri šiuo metu gyvena Vilniuje, mėgdavo siuvinėti, modeliuoti ir siūti drabužius. Šiandien moteris kuria sceninius kostiumus savo vadovaujamo muzikos kolektyvo vaikams.
Pana, žaidžianti su lėlėmis
Būdama 11-os A. Gutauskienė pasinaudojo žurnalo iškarpa ir pasiuvo skudurinę lėlę savo vos dešimčia metų jaunesnei krikšto dukrai, tačiau ji mažylei nepatiko, nes buvo didelė ir baisi. „Sulaukus 15–16 metų mėgstamiausias mano užsiėmimas būdavo kurti drabužius plastikinėms lėlėms – siūdavau joms ponių sukneles, skrybėlaites, džinsus, – prisipažino kalbinta moteris. – Mama juokdavosi, kad būdama pana žaisdavau su lėlėmis, tačiau tai nebuvo žaidimas, būdingas mažoms mergaitėms, man tiesiog patikdavo jas puošti. Gailiuosi, kad neišsaugojau nė vieno kostiumo, dabar būtų įdomu pasižiūrėti.“
Skudurų nenaudoja
Prieš kelerius metus, per televizorių pamačiusi ją užbūrusį reportažą apie moterį, kuriančią lėles iš polimerinio molio („modelino"), A. Gutauskienė nusprendė išmėginti šį amatą namuose. Susiradusi informacijos socialiniame tinkle „YouTube“ moteris nulipdė tris interjero lėles. „Nors lėlytės išėjo gražios, daugiau tokių kurti nebenorėjau“, – prisipažino ji.
Šiandien A. Gutauskienės vizitinė kortelė – tikroviškos lėlės iš perkelio, kimštos sinteponu. Moteris pabrėžė, kad lėlėms kurti naudoja ne skudurus, o naujas medžiagas, tad jų nederėtų vadinti skudurinėmis.
Kiekvienai „dukrytei“ lėlininkė specialiais akriliniais dažais, skirtais audiniams, nupiešia veidą, priklijuoja blakstienas, prisiuva sintetinius plaukus, kurie lengvai šukuojasi ir nesivelia. Apie 40 cm aukščio lėlėms, kurių rankas galima judinti, o kojas lankstyti, A. Gutauskienė suteikia vardus, puošia jas savo pačios kurtais drabužėliais, batukais bei aksesuarais. Moters sutuoktinis kiekvienai lėlei pagamina specialų stovą.
Trūko nosyčių
Kūrėja teigė, jog siūdama lėles visuomet stengiasi, kad šios būtų kuo panašesnės į žmones. „Iš pradžių lėlytės neturėjo nosyčių, tačiau laikui bėgant išmokau jas padaryti, – sakė A. Gutauskienė. – Ateityje pasistengsiu, kad neliktų siūlės ant veiduko.“
Anot pašnekovės, Rusijoje lėlių kūrimas yra „ant bangos“, o Lietuvoje šiuo amatu užsiima retas. Pakalniškė su profesionaliomis Rusijos lėlininkėmis bendrauja socialiniuose tinkluose. Moteris netgi buvo pakviesta dalyvauti Vokietijoje vyksiančioje lėlių parodoje.
Susilaukė pagrandukės
2013 metais perkelines lėles siūti pradėjusi A. Gutauskienė gimus pagrandukei Kornelijai, kuriai dabar dveji su puse, šį užsiėmimą buvo nustūmusi į šalį. „Baimindamasi, kad dukrytė nesusižeistų su aštriais įrankiais, siuvimo kuriam laikui atsisakiau, bet nesilioviau ieškoti medžiagų, tad dabar jų turiu pakankamai", – tikino pašnekovė.
Kornelija – ne vienintelė Gutauskų atžala. Pora turi ir dvidešimtmetį sūnų Andrių, kuris šiuo metu studijuoja.
Planuose – Kakė Makė
Nors A. Gutauskienė yra pasiuvusi tik kiek mažiau nei 10 lėlių, dvi perkelinės mergaitės jau spėjo apsigyventi Šiaurėje – iškeliavo į Norvegiją. „Kai popmuzikos grupė „Aušra" buvo pakviesta koncertuoti Seime, savo specialiai šiam kolektyvui siūtą lėlę padovanojau buvusiai Seimo narei Mildai Petrauskienei", – sakė kūrėja, ateityje planuojanti pasiūti vaikų dievinamą Kakę Makę.
Lėlininkė turi ir daugiau ateities planų – nori savo lėles pakuoti į stilingas dėžutes ir puošti autorinėmis etiketėmis.
Nemėgsta sukiotis virtuvėje
Artėjant didžiosioms metų šventėms kultūrinių renginių organizatorė ir meno vadovė yra paskendusi darbuose – stato muzikinį spektaklį „Šaltukas“, kuriame pasirodys bemaž 40 vaikų. A. Gutauskienė mažiesiems ne tik siuva sceninius kostiumus, bet ir kuria dekoracijas, puošia sceną.
Paklausus apie laisvalaikio pomėgius pašnekovė sakė mėgstanti pinti krepšelius iš laikraščių, užsiimti dekupažu, fotografuoti. „Labai nemėgstu suktis virtuvėje, mūsų namuose dažniausiai šeimininkauja vyras“, – šypsojosi kūrybinga pakalniškė.