Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Aukštųjų mokyklų vadovams neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę lietuvių kalbą, įsitikinę Lietuvos universitetų rektoriai. Pasak jų, taip būtų atveriama galimybė dėl vadovaujančių pozicijų konkuruoti ir užsienio šalių piliečiams.
Siekdami didinti aukštųjų mokyklų tarptautiškumą, rektoriai nutarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją ir siūlyti keisti Valstybinės kalbos įstatymą.
„Lietuvos aukštasis mokslas susiduria su keliais esminiais ir susijusiais iššūkiais - neadekvatus mokslinių tyrimų finansavimas atsiliepia studijų programų kokybei, o nekonkurencingos sąlygos neleidžia pritraukti aukščiausio lygio užsienio specialistų. Kad būtų parengti globalioje rinkoje gebantys veikti absolventai, jie privalo studijuoti tarptautinėje aplinkoje“, - teigia Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Artūras Žukauskas.
LURK posėdyje aukštųjų mokyklų vadovai nutarė kreiptis į visuomenę ir valstybės institucijas, siekdami išryškinti disproporciją tarp mokslinių tyrimų ir studijų finansavimo ir ragindami sutelkti jėgas stiprinant mokslu grįstas studijas ir universitetų tarptautinį konkurencingumą.
Anot LURK prezidento, remiantis gerąja užsienio šalių praktika, mokslinių tyrimų finansavimas turėtų būti lygus studijoms skiriamam finansavimui. Šiuo metu moksliniai tyrimai finansuojami bene perpus mažiau nei studijos.
ELTA