Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ugnė LiaudanskytėŠaltinis: Etaplius.lt
Aukštųjų mokyklų pertvarkos esmė turėtų paaiškėti kitą savaitę, teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, sakanti, kad darbo grupė reformos planą ruošiasi pateikti kaip ir numatyta - šį penktadienį.
"Manau, kad kitą savaitę visi siūlymai bus pateikti. Darbo grupė, kaip ir yra numatyta Premjero pavedime, turi parengti aukštųjų mokyklų pertvarkos planą iki balandžio 28 d. Šiandien turėjome galimybę konsultuotis ir su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), ir Suomijos ekspertais", - kalbėjo J. Petrauskienė, pabrėžusi, kad aukštųjų mokyklų pertvarka tėra vienas iš žingsnių stiprinant aukštojo mokslo kokybę, lygiagrečiai rengiama ir aukštojo mokslo finansavimo reformą.
Vilniuje viešintis EBPO švietimo analitikas Tomas Vekas (Thomas Weko) teigia, kad Lietuvai reikia atsakingai imtis aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo, nes šalis šiuo klausimu atsilieka nuo aplinkinių valstybių. Pasak jo, Lietuvai iš esmės pavyksta sekti pastarųjų metų aukštojo mokslo srities tendencijas, bet vienos iš jų atžvilgiu - būtent universitetų konsolidavimo klausimu - padaryta per mažai.
"Aukštajame moksle bendra tendencija per pastaruosius 20 metų buvo išplėsti sistemos galimybes ir pritraukti daugiau studentų, Lietuva tai padarė puikiai. Kita tendencija - didinti universitetų autonomiją ir kartu subalansuoti tai su atsakomybe bendruomenei. Ši kryptis užsibrėžta ir Lietuvoje. Bet trečioji kryptis - aukštojo mokslo sistemos konsolidacija - yra sritis, kur Lietuva nepažengė ir yra labai nutolusi nuo kitų valstybių Europoje ir pasaulyje", - sakė T. Vekas pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) surengtoje spaudos konferencijoje po tądien ministerijoje įvykusio Valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupės posėdžio.
Ekspertas pridūrė, kad palyginti su šalies populiacija Lietuvoje labai daug aukštojo mokslo institucijų. EBPO šalių narių tendencija, savo ruožtu, yra žengti kita kryptimi, stiprinant universitetų galimybę konkuruoti tarptautinėje arenoje tyrimų ir inovacijų požiūriu, kita vertus, neužmirštant ir vietinio poreikio turėti kokybiškas bakalauro pakopos studijas.
Konferencijoje paliesta ir bendrojo lavinimo mokyklų tema.
"Lietuva žino, kad turi šioje srityje iššūkių. Jūsų šalyje dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis yra didžiausias Europoje ir EBPO. Būtina daryti mokytojo profesiją patrauklesnę, reikia persvarstyti mokytojų rengimo praktikas, puikus sėkmės pavyzdys yra Suomija", - kalbėjo T. Vekas.
Suomijos švietimo, mokslo ir kultūros ministerijos patarėjas aukštojo mokslo klausimais Tomis Halonenas (Tomi Halonen) konferencijoje pastebėjo, kad paprasto būdo pasiekti pastariesiems tikslams nėra.
"Mokytojo profesija Suomijoje laikoma prestižine. Bet tai nėra vien algų klausimas. Neturime ypač aukštų algų, jos neblogos, tačiau nėra išskirtinės. Daug faktorių lemia mokytojo profesijos patrauklumą: tam tikri profesiniai aspektai, darbo sąlygos", - kalbėjo T. Halonenas.
Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji įvertina vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų miestų ar regionų tinklo optimizavimo ir pateiks viziją, kuri geriausiai atliepia valstybės, regionų ir sektorių poreikius.
ELTA