Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Živilė AleškaitienėŠaltinis: ELTA
Vokiečių manevrus Lietuvoje, pavadintus „Quadriga 2024“, jis apibūdino kaip didžiausius šalies kariuomenės manevrus per pastaruosius dešimtmečius.
„Baltijos regionas ir mūsų įsipareigojimai Lietuvoje yra Vokietijos indėlio į NATO rytinio flango gynybą kertinis akmuo. Kaip sąjungininkai mus gynė Šaltojo karo metais, taip ir mes šiandien giname savo partnerių saugumą ir laisvę – kiekviename Aljanso teritorijos kvadratiniame centimetre“, – viešėdamas Vilniuje agentūrai dpa sakė aukščiausio rango Bundesvero karininkas Carstenas Breueris.
Trečiadienį jis planuoja stebėti baigiamąjį pratybų, kuriose Vokietijos šarvuotosios kovos pajėgos mokosi ginti rytinį NATO flangą, etapą.
10-osios šarvuotosios divizijos dalys mokosi visko iki kovinio šaudymo, kai buvo atsiųstos jūra, geležinkeliu ir keliais į Lietuvos karinius poligonus.
Pratybose taip pat kartu dirba šarvuotieji daliniai, artilerija, inžinieriai ir medikai. Tikimasi, kad Vokietijos kariai pademonstruos, jog yra pasirengę ir pajėgūs ginti Aljansą.
„Pratybos „Quadriga“ siunčia aiškius signalus – atgrasymo signalą Rusijai. Patikimumo signalą mūsų sąjungininkams, visų pirma Lietuvai, – sakė C. Breueris. – Bet taip pat siunčia signalą ir mūsų Vokietijos visuomenei: Bundesveras nuosekliai eina karinės parengties keliu. Mes tai supratome. Jūs galite mumis pasikliauti.“
Daugiausia dėmesio skiriama dviem pagrindinėms užduotims, kurias Bundesveras turi išmokti vykdyti gindamas Aljanso teritoriją Europoje.
„Pirma, mes esame vienas didžiausių karių teikėjų rytiniam NATO flangui, ir antra, Vokietija taip pat yra logistikos centras sąjungininkų pajėgoms ginant Europą, – sakė C. Breueris. – Abu šie dalykai turi būti tobulinami, visi krumpliaračiai turi sklandžiai sukibti: krašto gynyba, perdislokavimas ir galingų dalinių dislokavimas. Taip mes patikimai atgrasome.“
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vokietija ir kitos NATO sąjungininkės stengiasi reaguoti į atsinaujinusią grėsmę.
Vokietija įsipareigojo iki 2027 metų Lietuvoje laikyti nuolat dislokuotą kovinės parengties brigadą, kurią sudarys apie 4 800 karių ir 200 civilių darbuotojų. Balandžio 8 dieną į Lietuvą atvyko pirmoji maždaug 20 karių komanda.