Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Elena MonkutėŠaltinis: Etaplius.lt
Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija trečiadienį išnagrinėjo Druskininkų savivaldybės ir privačių asmenų skundus dėl sprendimo griauti gyvenamąjį namą Druskininkų centre, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto.
Nutartis šioje byloje bus skelbiama birželio 22 dieną, BNS pranešė teismo atstovė Dovilė Bružaitė.
Posėdis vyko rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.
Vilniaus apygardos teismas pernai gruodžio pabaigoje patenkino Generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį. Jis konstatavo, kad gyvenamasis namas, esantis Druskininkų centre, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, turi būti nugriautas per šešis mėnesius.
Teisėjų kolegijos teigimu, šios statybos nebuvo galimos, nes jos vyko rekreacijai skirtoje kurorto apsaugos zonoje, antroje apsaugos juostoje. Pagal teisinį reglamentavimą, žemės sklypams, patenkantiems į Druskininkų miesto, kuriam suteiktas kurorto statusas, teritoriją, nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona. Todėl į tai turėjo būti atsižvelgta, rengiant Druskininkų miesto teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju, rengiant detalųjį planą, sujungus žemės sklypus.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčo sklype buvusių pastatų – valčių nuomos punkto bei kitų statinių – pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra paslaugų, ne gyvenamoji. Patvirtinus detalųjį planą ginčo teritorija netapo visuomenine teritorija, ji ir liko rekreacinė.
Teismas pabrėžė, jog tai, kad sklypas tapo kito sklypo, kuriam nustatytas visuomeninis naudojimo būdas, dalimi „savaime nereiškia, kad jame išnyko anksčiau nustatyta jo naudojimo paskirtis“.
Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams. Šie asmenys taip pat parašė kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui.
Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau šis teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus.
2015-ųjų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą.
Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras R.Malinauskas, jis tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai.
Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams.
Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.