PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Šiaulių miesto savivaldybės informacija2018 m. Gruodžio 5 d. 08:26

Aukščiausiasis teismas: Savivaldybė teisi, o Šiaulių teismai klydo!

Šiauliai

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


63231

Šiaulių miesto savivaldybei savo veiksmų teisėtumą pavyko apginti tik Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT), pastaroji instancija dviejų Šiaulių teismų sprendimus įvardijo netinkamais ir naikintinais. Taip LAT padėjo tašką ne tik vieno lopšelio-darželio vadovės byloje, bet aiškiai atskyrė mero ir Tarybos kompetencijas, tuo pačiu patvirtindamas mero sprendimų teisėtumą. Šis sprendimas aktualus ir kitose bylose, kuriose buvo skundžiami mero veiksmai ir tų skundų nagrinėjimas dar nebaigtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo kasacinį skundą, dėl drausminės nuobaudos Šiaulių lopšelio-darželio „Kūlverstukas“ vadovei R. J. skyrimo. Į LAT Šiaulių miesto savivaldybė kreipėsi, kai pirmos instancijos teismai panaikino nuobaudą darbo drausmę pažeidusiai įstaigos vadovei. Šiaulių apylinkės ir apygardos teismai išaiškino, kad ikimokyklinės įstaigos direktorei Šiaulių meras neturėjęs teisės skirti nuobaudos – papeikimo. Anot Šiaulių teismų, drausminę nuobaudą, laikydamasi atitinkamų taisyklių ir terminų, turėjo skirti Šiaulių miesto savivaldybės taryba, o ne meras.

Taigi, Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismai, apkaltino Šiaulių merą kompetencijos viršijimu ir panaikino mero potvarkį, kuriuo buvo skirta drausminė nuobauda. Tuo tarpu pati drausminės nuobaudos esmė – direktorės prasižengimas liko nenagrinėtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės meras elgėsi teisėtai.

„Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo potvarkio priėmimo metu Šiaulių miesto savivaldybės meras turėjo teisę spręsti drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo savivaldybės biudžetinės švietimo įstaigos vadovei klausimą ir teisėtai, neviršydamas savo įgaliojimų, ją įgyvendino. Teismai nepagrįstai, netinkamai aiškindami aktualias teisės nuostatas, sprendė priešingai, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikintini“, – rašoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuri yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos – gruodžio 4-osios.