Auksakalio kūriniai – su paslaptimi

Marijampolė

Ričardas Pasiliauskas

Marija BurbienėŠaltinis: Etaplius.lt

47089

Vienetinius meniškus dirbinius kuriantį auksakalį marijampolietį Dominyką Vakriną susiranda ir jam pačias slapčiausias savo svajones dažniausiai išsako norintys išskirtiniu kūriniu nustebinti savo brangius žmones arba tiesiog pradžiuginti save.

Foto galerija:

Kūryba prasidėjo nuo senelio užduočių...

Auksakalystę Dominykas rinkosi neiškart – po vidurinės baigimo buvo ieškojimų metai. Po jų įstojo į Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetą mokytis juvelyrikos paslapčių. Toks vaikino pasirinkimas daug kam buvo netikėtas.

– Mano klasiokai stojo ne į specialybes, o į miestą – Vilnių, Kauną, todėl mano mokslai provincijoje juos nustebino. O kai po akademijos baigimo, pakviestas skulptoriaus Kęstučio Balčiūno, pas kurį prieš tai atlikau praktiką, sugrįžau į Marijampolę, ir iš draugų išgirsdavau, kad Vilniuje, Kaune visai kitas gyvenimas negu čia, norėjau įrodyti, kad ir nedideliame mieste gali būtų įdomu. Su draugu surengėme riedučių ir riedlenčių turnyrus „Skriejantys ratukai“ ir „MariJam“, organizavome „dūzges“, suradau bendraminčių, vis daugiau sugrįžtančių į gimtinę, – apie savo apsisprendimą likti gimtajame mieste sako Dominykas.

Prisipažinęs, kad nuo mažens mėgęs krapštytis, vis kažką kurti, Dominykas savo kūrybinius ieškojimus sako pradėjęs... nuo malkų, į kurias jam, 5–6 metų vaikui, senelis liepdavo kalti senas vinis, prieš tai jas ištiesinus. Pirmas rimtesnis „inžinerinis projektas“ buvo iš vielučių ir muilo – pilnas kiemas buvo muilo burbulų... Vėliau atsirado metalas, taurieji metalai.

– Esu auksakalys, tai man labiau priimtina, labiau apibūdina mano darbą, specialybę, – pavadintas juvelyru patikslina D. Vakrinas.

Vestuvinis žiedas – ne papuošalas

Kodėl žmonės renkasi auksakalio darbus, kai juvelyrinių dirbinių parduotuvėse nuo siūlomų įsigyti papuošalų akyse raibsta? Tai dėl to, kad vertinami vienetiniai daiktai, meistro pagamintas dirbinys kelia prisiminimus, ypač branginami iš savo „laužo“, tarkime, iš senelių vestuvinių žiedų pagaminti papuošalai.

– Pirmiausia išklausau užsakovą, jo lūkesčius, aptariame dirbinio puošnumą, sudėtingumą. Jeigu gaminu žiedą, atkreipiu dėmesį į pirštų anatomiją, jų formą – žiedas turi jas atitikti. Taip pat domiuosi, kokio amžiaus žmogus jį nešios, kokia jo buitis, stilius, kaip dažnai žiedas bus nešiojamas, kur bus nešiojamas – į šventę, pobūvį ar kasdien ir t. t. Išklausęs, sakykime, nuotakos susikurtą viziją, papasakoju jai kaip aš įsivaizduoju būsimą gaminį ir kartu randame kompromisą, – apie pokalbių su užsakovu esmę pasakoja auksakalys. Jis pripažįsta, kad vestuvinį žiedą gali padaryti bet koks meistras, tačiau pats yra suinteresuotas sukurti tokį dirbinį, kad jis turėtų idėją, paslaptį.

– Iššūkis veža ir sunkiausia yra sugeneruoti mintį, užsikabinti. Apie tai galvoju ištisai – ir valgydamas, ir miegodamas. Po pokalbio su užsakovu būna visaip – kartais galvoju 4 minutes, o kartais ir pusę metų, kol subrandinu kūrinį, o po to jau viskas einasi greitai. Gražu ar negražu sprendžia užsakovas. Nežiūriu į madas ir tendencijas – nes mada greitai kinta, o padarytas individualus daiktas džiugins ne vienus metus.

Pasak Dominyko, vestuviniai žiedai yra simbolis dešimtmečiams, o ne papuošalas. Jis turi būti praktiškas, paprastas, nešiojamas kasdien. Su vienetiniu papuošalu elgiamasi kitaip, nes tai yra proginis, šventinis dirbinys, su kuriuo neisi kapstytis darže, sode. Pagaliau, tai – ne bižuterija, kurią sugedus ar atsibodus gali išmesti ir nusipirkti kitą.

Darbas – pati geriausia reklama

Jaunieji užsisako identiškus arba labai skirtingus žiedus. Jie gaminami ne tik iš tauriųjų metalų: Damasko plieno, paladžio, sidabro, aukso, bet ir iš medžio arba inkrustuojami mediena. Dominykui labiausiai patinka vestuviniai žiedai iš platinos, ateityje sako tik tokius ir gamins.

– Stengiuosi, kad darbai atitiktų mano stilistiką. Man nereikia įrodinėti, įtikinėti, nes mažais žingsneliais kaip ir užsitarnauju pasitikėjimą – užsakovas pats nusprendęs, kad jam reikia tokio kūrinio, pats pas mane ateina ir pasitiki manimi. O darbas – pati geriausia reklama.

Kiekvieną savo kūrinį Dominykas nufotografuoja. Stengiasi, kad nuotraukos būtų kokybiškas, kad atsiskleistų jo, auksakalio, meistrystė, kad darbu susidomėtų kiti.

D. Vakrino darbų ekspozicija prieš metus atidaryta Marijampolėje, viešbučio „Mercure“ fojė. Ja autorius sako norintis sudominti auksakalio meistrystės galimybėmis. Ekspozicija vis papildoma, keičiama ir, be abejo, sulaukia didelio susidomėjimo.

Auksakalys primena, kad dirbiniams irgi reikia priežiūros: nuplauti, išvalyti, nunešti meistrui, kad jis apžiūrėtų ar nėra kažkokio gresiančio gedimo, lūžimo ir užkirstų tam kelią.

Nuotraukose:

„Kuriant juvelyrikos dirbinius madų vaikytis neverta“, – pastebi auksakalys Dominykas Vakrinas.

auskarai - Auskarai mamai iš balto šampaninio atspalvio aukso, jų centruose – auskarus dovanojančių dukrų vardų raidės iš geltono atspalvio aukso.

Mamai - Žiedas mamai iš raudono atspalvio aukso, puoštas briliantu.

Pakabutis - Balto ir raudono atspalvio aukso pakabutis „Aguona“ su briliantu sukurtas anesteziologijos studijų baigimo proga. Viduje paslėpta dešimt auksinių rutuliukų – aguonos sėklų, simbolizuojančių dešimt mokymosi metų. Kai pakabutį vartai, rutuliukai tyliai skamba.

Žiedas - Iš šampaninio atspalvio aukso nukaldintas sužadėtuvių žiedas su briliantu.

Jubiliejui - Jubiliejiniai vestuviniai žiedai iš raudono atspalvio aukso, puošti faktūra, moteriškas žiedas inkrustuotas briliantu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt