Augalininkystė – podukros vietoje

Marijampolė

Birutė MontvilienėŠaltinis: Etaplius.lt

148967

Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai.

Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks.

 

lgaa-01.jpg

Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų lubų stambiems ūkiams. Daugiau paremti smulkius ir vidutinius ūkius bei jaunuosius ūkininkus pagal Žemės ūkio ministerijos scenarijų numatoma perskirstant tiesiogines išmokas.

Vis dėlto žemdirbiams didelį nerimą kelia siūlymai mažinti paramą augalininkystei. Pasak Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo Igno Jankausko, dabar auginantiems javus už ha vidutiniškai tenka 128 Eur tiesioginių išmokų, tačiau kasmet gamybos išlaidos auga, ypač brangsta žemės nuoma. Šiomis dienomis atlikta Grūdų augintojų asociacijos narių apklausa rodo, kad per pastaruosius penkerius metus žemės nuomos kainos pakilo beveik trečdaliu. Dabar už hektarą, priklausomai nuo derlingumo, mokama nuo 100 iki 250 Eur nuomos per metus. O itin derlingų žemių rajonuose tenka pakloti ir 300 ar net 350 eurų už hektarą. Tad dažnai jau dabar tiesioginių išmokų gaunama mažiau, nei išleidžiama vien žemės nuomai.

Todėl siūlymas neberemti išmokomis javų iš sertifikuotos sėklos auginimo (dabar išmoka siekia 14,2 Eur hektarui), ir mažinti paramą auginantiems baltyminius augalus, – augalininkystės žlugdymas. Už baltymingų augalų, kaupiančių azotą, hektarą dabar mokama beveik 62 Eur, 2022 m. siūloma išmoka – 55 Eur.

„Čia mes matome neteisybę. Pastaraisiais metais grūdų augintojai daug darė, kad būtų didesnės tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams, o čia toks akibrokštas“, – sako Grūdų augintojų asociacijos administracijos direktorius Ignas Jankauskas. Pasak jo, nesuprantama, kodėl siekiama mažinti tiesiogines išmokas už vertingus, dirvožemį gerinančius baltyminius augalus. O sėjant sertifikuotą javų sėklą, reikia mažiau tręšti, kas yra palankiau aplinkai, išauginamas didesnis derlius.

Projekto rengėjai teigia, kad naudoti sertifikuotą javų sėklą ir taip ekonomiškai naudinga, tad toliau remti neracionalu. Jeigu siūlymai dėl tiesioginių išmokų mažinimo bus įgyvendinti, tuomet 2022 m. grūdų augintojai už ha gautų tik apie 108 Eur tiesioginių išmokų. Pasak Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo, augalininkystei mažinama investicinė-technologinė parama, o dabar užsimota nukirpti ir tiesiogines išmokas, taip vis labiau bloginant sąlygas augalininkystės ūkiams. Todėl asociacija gins jų interesus.

Žemės ūkio ministerijos pateiktas planas, kaip bus dalijamos tiesioginės išmokos nauju finansiniu laikotarpiu, dar negalutinis, dar vyks diskusijos su žemdirbiais, tad ir minėti išmokų dydžiai gali keistis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija Užs. 1220.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt