Augalai, atbaidantys gegužvabalius ir jų lervas

Šiauliai

Ge­guž­va­ba­lio ge­riau ne­lies­ti, nes gin­da­mie­si jie iš­skirs oran­ži­nės spal­vos he­mo­lim­fą. Įt­rin­ta į odą ši me­džia­ga ga­li su­kel­ti pūs­le­les ir skaus­min­gą odos ti­ni­mą. (Leo­no Nek­ra­šo nuo­tr.)

EtapliusŠaltinis: Etaplius.LT

357714

Gegužvabalių lervos gali rimtai pakenkti jūsų sodui ar daržui. Jos klastingai graužia augalų šaknis, todėl jie žūsta. Šiems kenkėjams kontroliuoti yra cheminių priemonių, ypač galingų insekticidų, tačiau verta apsvarstyti ir galimybę naudoti natūralius metodus.

Norint apsisaugoti nuo gegužvabalių ir jų lervų, rekomenduojama sodinti daug stipraus aromato augalų. Vabalų lervas veiksmingai atbaido trys augalai, juos geriausia sodinti šalia vejos arba, pavyzdžiui, kaip tvorelę aplink saugotinus augalus: pentinius, pelargonijas (lervas šaknys veikia kaip nuodai), česnakus (lervų nenaikina, bet veiksmingai neleidžia vabalams dėti kiaušinėlių).

Taip pat galite naudoti spąstus, pavyzdžiui, arklių mėšlą. Užkaskite kibirą šio produkto toje vietoje, kur paprastai aptinkamos lervos ir po metų jį iškaskite kartu su jomis.

Gegužvabalio geriau neliesti, o tiesiog grožėtis. Jei bandysite juos kaip nors „paniurkyti“, gindamiesi jie iš burnos bei pro specifines angeles ties kūno sąnariais išskirs oranžinės spalvos hemolimfą (taip vadinamas vabzdžių „kraujas“), kurios sudėtyje gausu nuodingo terpenoido – kantaridino.

Įtrinta į odą ši medžiaga gali sukelti pūsleles ir skausmingą odos tinimą. Pavojingas kantaridinas ir naminiams gyvuliams: jie atsitiktinai gali suėsti šių vabalų su šienu ir tai gali baigtis gyvūno mirtimi. Tam ypač jautrūs arkliai.

Įvairiems tikslams naudoti kantaridiną stengėsi dar Antikos išminčiai, tokie kaip „medicinos tėvas“ Hipokratas. Antikoje, Viduramžiais ir vėlesniais amžiais preparatai iš sutrintų gegužvabalių miltelių nedidelėmis dozėmis pasitarnaudavo kaip afrodiziakai. Be tokio radikalaus medžiagos panaudojimo negalėjo apsieiti ir liūdnai pagarsėjęs prancūzų aristokratas markizas de Sadas.

Didesnės koncentracijos „afrodiziakas“ pasitarnaudavo kaip nuodai ir, matyt, padėjo įgyvendinti ne vieną rūmų perversmą.

Gegužvabaliai yra neįtikėtinai vislūs: viena patelė į dirvožemį sudeda 10 tūkst. ar daugiau kiaušinėlių. Išsiritusios mažytės 1 mm ilgio labai judrios lervos užsikaria augalų stiebais iki žiedų. Čia jos tūno ir laukia, kol nieko neįtardama laukinė (pavieniui gyvenanti) bitė nutūps rinkti nektaro.

Lervos susiburia į didesnes grupes ir drauge išskiria chemines medžiagas, kurios pritraukia bičių tranus. Tada jos įsikimba nageliais į žiedą lankančios bitės kailiuką, ir toji nuskraidina nenaudėlę į savo pačios lizdą. O čia jau įnamis elgiasi kaip tikrų tikriausia vabzdžių pasaulio gegutė: ne tik kad suėda laukinės bitės kiaušinėlį korio akutėje (gegužiukas paukščio kiaušinį tiesiog išmeta iš lizdo), bet ir doroja bičių lervutei suneštą medų.

Toks gyvenimo būdas moksliškai vadinamas kleptoparazitizmu.

Rudenį sočiai prisimaitinusi lerva apleidžia bitės lizdą, ir kelis kartus išsinėrusi dirvoje, virsta lėliuke. Šioji žiemoja, o pavasarį iš jos išsineria suaugęs gegužvabalis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt