Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Lazdijų rajono savivaldybės puslapyje pasirodė buvusio Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, dabar – mero pavaduotojo Audriaus Klėjaus nuomonė.
„Buvęs rajono meras Artūras Margelis viešai pasipiktino, kad savivaldybės administracija neva riboja savivaldybės tarybos opozicijai prieigą prie dokumentų valdymo sistemos, dėl ko politikams esą iškyla sunkumų teikti pasiūlymus rengiamiems sprendimų projektams.
Meluojant, reikia dar ir mokėti savo melą įvilkti į popierių taip, kad bent kiek suprantantys, kas yra dokumentų valdymo Sistema, patikėtų, kad iš tiesų informacija yra slepiama po devyniais užraktais.
Šiuo metu visi tarybos nariai turi prieigą prie tarybos nario darbui reikalingos informacijos, ir jie – anksčiau ir pilna apimtimi – yra supažindinami su visais sprendimų projektų rengimo etapais, dokumentais ir kitais priedais, kurie naudojami tų projektų rengimui.
Klausimas turi būti keliamas kitas: o kiek gi kartų opozicija pasinaudojo savo pareiga, taip – ne galimybe, o pareiga, kaip tai numato Vietos savivaldos įstatymas – ir pateikė bent vieną sprendimo projektą ar bent pasiūlymą į jau parengto projekto tobulinimą? Ogi – nei vieno!
Aš labai gerai prisimenu, kai man dirbant Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, tuometinio rajono mero Artūro Margelio nurodymu prieiga prie dokumentų būdavo blokuojama net sprendimų projektus rengiantiems savivaldybės darbuotojams, tame tarpe – ir man.
Ir kaip nežinia kieno ir nežinia kur parengti sprendimų projektai atsidurdavo darbotvarkėje ir tarybos narių kompiuteriuose paskutinę akimirką, kai po keliolikos minučių jau reikdavo už juos balsuoti tarybos posėdyje.
Dabartinis opozicijos lyderio verkšlenimas apie pažeidinėjamas teises, mano nuomone, tėra bandymas rasti kažkokį pateisinimą savo norui žinoti ir kontroliuoti informaciją, kuri yra susijusi su asmens duomenimis, taip pat – su viešųjų pirkimų informacija, kai galimai būtų norima žinoti daugiau, nei įstatymas leidžia, o gal net ir panaudoti tą informaciją negeriems tikslams.
Tačiau kaip sakoma, norės mušti – lazdą ras. Tik tokia pozicija yra mažų mažiausiai apgailėtina.“