Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Aivaras NorbutasŠaltinis: Etaplius.lt
Visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus (Dž. Orvelas, "Gyvulių ūkis")
Dūzgiančiame prospekte, ir ne tik, pradūzgė Sostinės dienos 2017... Gausybė įvairių renginių, akcijų, atrakcijų, tarp jų (kaip ir kiekvieno panašaus renginio metu ) - mugė. Menininkų ir amatininkų darbų. Va čia ir prasideda tokie, sakyčiau, įdomūs dalykai...
Jau ne pirmus metus toje mugėje dalyvaujame ir mes. Mes - tai Kelmas. Tie, kurie graužia medį visais įmanomais būdais, tie, kurie gamina medinius virtuvės reikmenis ir aksesuarus, suvenyrus, verslo dovanas. Savo asortimente turime nemažai gaminių, kuriuos gaminame tik mes. Kiekvienas gaminys mūsų pačių sukurtas ir pagamintas. Kiekvienas gaminys, net mažiausias šaukštelis su mūsų logotipu nes, giliu mano įsitikinimu, jei meistras nežymi savo gaminių, tai arba jam gėda už savo kokybę, arba jis prekiauja ne savo darbais. Esame vieni iš geriausių savo srities meistrų ir vieni iš labai nedaugelio, kurie prekiauja tik savo gamybos darbais. Nors ir turime Tautinio paveldo sertifikatą, didesnė dalis mūsų gaminių netelpa į tautinio paveldo rėmus, kaip mėgstu pajuokauti, mes kuriame gaminius, kuriuos po 50 metų (tiek turi praeiti laiko, kad galėtum gauti tautinio paveldo sertifikatą gaminiui, kažkada gamintam Lietuvoje) kažkas gamins kaip tautinį paveldą...
Deja, Dūzgiančio prospekto organizatoriai nemėgsta nei mūsų, nei medžio. Nes, anot VŠĮ Vilniaus festivaliai vadovo Remigijaus Merkelio, viskas, kas iš medžio, yra tautodailė. O tautodailei ne vieta Dūzgiančiame prospekte. Dūgzti gali tik menai: tapyba, keramika, stiklas, oda, tekstilė. Nenuvertinu nei vienos meno rūšies, nei vieno amato, bet kuo aš prastesnis už, pavyzdžiui, keramikus (lenkiu galvą prieš juos, Dūzgiančiame prospekte tikrai buvo į ką pažiūrėti ir kuo pasigrožėti), kurių taip pat nemažai tautodailininko pažymėjimus turi? Bet, matyt, nuslėpė tai... Nuslėpėt? A? Nagi, kolegos keramikai, prisipažinkit! :) Kuo prastesnis? Kad ne molį minkau, o medį graužiu? Tuo, kad p.R. Merkelis alergiškas medžiui (ar tautodailininkams) ? Nesakau, kad visi medžio meistrai verti Sostinės dienų mugės. Bet jų tikrai yra. Nedaug, bet yra. Tai kodėl jie nepriimami lygiaverčiais mugės dalyviais? Mokestį už teisę prekiauti tai mokame tokį pat! Kaip čia yra?
Gerai. Sutikim su tuo - medžio gaminiams Dūzgiančiam prospekte nevieta. Tai yra tautodailė, menkas ir apgailėtinas dalykas. Bet jūs, mieli organizatoriai, p. Remigijau Merkeli ir p. Dalia Pilkauskiene, atsakykite, ką tada veikė fanerinių lazeriu pjaustytų gaminių gamintojai Dūzgiančiame prospekte, prie Gedimino pr. 5 namo??? Aaaa... Be abejo, tai yra menas! Tai yra unikalūs ir didžiulę išliekamąją vertę turintys darbai! Kur ten mums su jais lygintis! Prisiminiau! P. Dalia sakė, kad tai - aksesuarai! O mūsų gaminiai - tik tautodailė...
Labai atsiprašau "Ramustos" vyrų už tokią ironiją - jūs esate puikūs savo srities meistrai ir tokios ironijos nenusipelnėte, ji skirta mugės organizatoriams. Bet ir mes nenusipelnėme tokio elgesio... Arba medinių bumerangų gamintojai...
Tikiuosi, kad gamintojai, bet labai įdomu būtų užmesti akį į jų dirbtuvę... Stovi puikioje kampinėje vietoje, apie kokią tik pasvajoti galime. Nors iš kitos pusės suprantu - ginklų gamintojams, nors ir medinių, turi būti suteiktas prioritetas visur, kur tik įmanoma. Svarbu, kad piliečiai kuo daugiau bumerangų nusipirktų, jei Tėvynę užpuls priešai, tie bumerangistai taps galinga armija.
Čia, ko gero, VŠĮ Vilniaus festivaliai vykdė KAM užsakymą. Tada viskas gerai. Tiksliau, ne visai gerai - nenusipirkau bumerango... Teks pjaustymo lenta Tėvynės priešus vanoti...
Pernai nedalyvavome Sostinės dienose todėl, kad mums, t.y. tautodailininkams, siūlė prekiauti Totorių gatvėje. Tai tas pats, jei įsirengtume prekyvietę Rūdininkų gatvėje ar Ašmenos gatvėje, prie Vilniaus festivalių būstinės. Bet pernai buvo pasakyta, kad būsime Totorių gatvėje, todėl, žinodami tai, dalyvauti atsisakėme. O šiemet tai, kad stovėsim toli nuo pagrindinio srauto, sužinojome tik atvažiavę į vietą... Beje, pernai, fanerinių lazeriu pjaustytų gaminių gamintojai, taip pat stovėjo garbingiausioje atkarpoje: nuo Katedros iki Kudirkos aikštės, prie Gedimino 9... Darkart atsiprašau jų už paminėjimą...
Turbūt negreit pamiršiu dviejų metų senumo įvykį... Tada mes Dalios Pilkauskienės buvome pastatyti geroje prekybinėje vietoje (būdavo ir tokių atvejų!) prie Gedimino 9. Įsirengėme savo ekspoziciją (dviese dirbant trunka apie tris valandas), o tada atėjo ponas R.Merkelys ir liepė kuo skubiau dingti iš čia bet kur, tik nelikti Gedimino prospekte. Argumentas vienintelis - medžio gaminiams Sostinės dienose ne vieta, nes tai yra tautodailė. Visa kita yra menas, o medis - tautodailė. Ir jokie kiti argumentai jo neįtikino, reikalavo tuoj pat persikraustyti. Ačiū Daliai Pilkauskienei, tada būtent ji sugebėjo išsiderėti, kad mums leistų pasilikti iki vakaro. Bet vakare mes turėjom persikraustyti į Odminių skverą, kur žmonių užklysta labai mažai... O dar dvi valandos darbo susirenkant ekspoziciją ir trys vėl ją sudėliojant...
Su diskriminacija, kad mums skiria prasčiausias vietas, jei mes jau tokie alergizuojantys p.Remigijų Merkelį, dar galiu susitaikyti, bala nematė,ištikimi mūsų pirkėjai mus visur susiras (jie, beje, ir gelbėjo, ačiū jums, mielieji!), bet su pasityčiojimu, kad skiria prekybinę vietą 4 metrais toliau nuo žmonių srauto, susitaikyti sunku.
Nebuvo man vienam liūdna dėl tokių neaiškių atrankos į Dūzgiantį prospektą kriterijų. Puikus juvelyras Tadas Šorys, kuriantis vien medžio ir medžio su gintaru unikalius juvelyrikos darbus, buvo ištremtas netoli mūsų, kai geresnėse vietose dūzgė "juvelyrai", prekiaujantys kinietiška produkcija arba gaminantys papuošalus iš visiems prieinamų kinietiškų komponentų... Kur ten jo rankoms lygintis su lazeriu, papuošalus pjaustančiu iš plastiko... Ten yra tikrasis menas! O jo - apgailėtina tautodailė... Be abejo, mums, eiliniams tautodailininkėliams, toli iki tikrojo meno suvokimo... Aanot p. Dalios Pilkauskienės, viską sprendė 50 žmonių komanda. Kur ten mums prieš tokią meno ekspertų armiją...
Negalėjo suprasti atrankos kriterijų ir Juozas Kalina, odos gaminių meistras, kuo jo gaminiai prastesni už kitų odininkų... Matyt, jie, tie kiti, artimesni tai mistinei Sostinės dienų koncepcijai (ar tos koncepcijos kūrėjams asmeniškai? ) ir nesvarbu, kad jie tik atkartoja Juozo rankines su veidais, kurias kažkada tik jis vienas kūrė...
Va ir išeina, kad visi gyvuliai yra lygūs, bet vieni vis tiek lygesni už kitus... Bet, perfrazuojant sparnuotą frazę, kas galėtų paneigti galimybę, kad VŠĮ" Vilniaus festivaliai" kontoroje nėra ką veikti spec.tarnyboms, FNTT ir STT?
Jūs paklausite, kokio velnio mes ten veržiamės į tą Dūzgiantį prospektą, jei taip viskas blogai? Atsakau. Todėl, kad mes mylim medį, mylim savo darbą, mes tuo gyvenam ir iš to gyvenam. Todėl, kad žmonės džiaugiasi mūsų gaminiais ir noriai juos perka, o mes stengiamės nenuvilti pirkėjų nei kokybe, nei nedalyvavimu renginiuose. Net dėl vieno pirkėjo, kuris su žmona sekmadienį perėjo visą Gedimino prospektą vien tam, kad mus susirastų ir nusipirktų mūsų gamybos termiškai apdoroto medžio pjaustymo lentą, nes prieš kelis mėnesius tokia lentą nusipirkusi jo žmona neleidžia jam naudotis savo lenta, vertėjo važiuoti į Sostinės dienas. Vien dėl jo vertėjo neišsigąsti lietaus, nepabėgti, likti sekmadieniui.
Ir pabaigai, kaip “post scriptum”, linksmiausia dalis. To mūsų užkampio prie Lukiškių pradžioje, o tai reiškia, geresnėje vietoje, puikavosi daržovių pjaustyklių ir spirografų pardavėjai. Kiek suprantu, tai visiškai atitinka Sostinies dienų koncepciją, netgi daugiau - ją įkūnija ir įprasmina! Penktadienį jų nebuvo, tai, kaip suprantu, Sostinės dienų organizatorių jie buvo specialiai, skubos tvarka, pakviesti į renginį, kad nors šeštadienį ir sekmadienį savo spalvingomis daržovėmis ir meniškai įrengtomis prekyvietėmis nors kiek pagerintų tą prastą ir beskonį mūsų prekyviečių ir mūsų netikusių darbų vaizdą! O kur dar tų prekybininkų vykdytas proformansas - meno kūrimo pamokos, sukant tušinuką ratais spirografu ir išgaunant nerealaus grožio ir neįkainojamos meninės vertės kūrinius! Ką ten mums tautodailininkėliams... Manau, kitąmet visas Gedimino prospektas turėtų būti nusėtas tokiais prekiautojais! Įsivaizduokit, koks renginys išeitų: koncertuoja G&G sindikatas, o į jų ritmą būriai vilniečių pjausto kopūstus, vingiuoja tušinukais įmantrias figūras! Vaizdą dar pagerintų spalvoti guminiai kaliošai ir moteriškų liemenėlių “moki už dvi- gauni tris” kolekcijos... Būtų nerealu, NE-PA-KAR-TO-JA-MA!