Atvėsus orams, turime būti sau atidesni

Šiauliai

Įspėjimas. Viena dažniausių rudens ligų – sloga, kuri, netinkamai gydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų. Sloguoti dažniausiai pradedama, kai į nosies gleivinę virusų patenka, peršalus, nusilpus imunitetui. Mojpe nuotr.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

20569

Keičiantis orams, vis dažniau aplink save išgirstame ir pamatome šniurkščiojančių, kosėjančių, užkimusių ar kitaip peršalimo ligų kamuojamų žmonių. Norint išvengti rudeniškų ligų, būtina imtis profilaktinių priemonių, nelaukiant, kol ligos paplis.

Ruduo – sezoninių ligų metas

Kiekvieną rudenį tikimybė susirgti peršalimo ligomis padidėja: virusai lengvai plinta oro lašeliniu būdu, žmogui kosint, čiaudint, kalbant, per nešvarias rankas ir bendrai naudojamus daiktus, todėl vadinamosios rudens ligos plinta labai greitai.

Peršalimo ligas dažniausiai sukelia virusai, kurių dabartiniu metu suskaičiuojama daugiau nei 100. Jie dažniausiai apsigyvena nosiaryklėje ar ryklėje. Nors mūsų imuninė sistema virusų dauginimąsi riboja, kadangi rudenį ji susilpnėja, tai ir sergamumas pasidaro didesnis.

Nors peršalimo ligų sukeliami simptomai žinomi kiekvienam: peršti gerklę, varva nosis, kamuoja kosulys, galvos skausmas, bendras silpnumas, karščiavimas, tačiau niekas negali prognozuoti peršalimo ligų eigos, kurią nulemia žmogaus imuninė sistema, t. y. organizmo sugebėjimas atsispirti virusinei infekcijai.

Specifinio peršalimo ligų gydymo nėra, todėl susirgus paprastai skiriamas simptominis gydymas. Šlapio, produktyvaus kosulio slopinti tikrai neverta, nes kosint valosi bronchai, todėl kosulys vargina tol, kol bronchai išsivalo visiškai. O ligos pradžioje pasireiškiantį sausą, varginantį kosulį slopinti reikia, nes jis dirgina kvėpavimo takus, sukelia krūtinės skausmą, trukdo ilsėtis nakties metu.

Su sloga verčiau nejuokaukite

Viena dažniausių rudens ligų – sloga, kuri, netinkamai gydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų. Sloguoti dažniausiai pradedama, kai į nosies gleivinę virusų patenka, peršalus, nusilpus imunitetui. Tokiu atveju suaktyvėja mikrofloros veikla, pažeidžiamas žmogaus apsauginis mechanizmas ir jis tampa ne toks atsparus virusams.

Slogos simptomai paprastai pasireiškia, praėjus dviem ar trims dienoms po užsikrėtimo. Dažniausiai vargina tokie simptomai: užsikimšusi nosis, čiaudulys, paburksta sinusų dangalai, peršti gerklę, skauda galvą. Sergantiesiems sloga ne visada pakyla temperatūra arba ji būna nedidelė.

Klaidinga abejingai žiūrėti į pirmuosius slogos simptomus, nes tai gali būti ir kitų ligų pranašai. Sergant sloga, dažnai pasireiškia antrinės bakterinės infekcijos, jos sukelia vidurinės ausies ar sinusų uždegimą, kurį gydyti reikia antibiotikais. Temperatūra, sinusų srities skausmas ir skrepliavimas rodo, kad yra komplikacijų, dėl kurių reikia kviesti gydytoją.

Atvėsus orams, gripas nesnaudžia

Nors gripo virusas egzistuoja ištisus metus, tačiau gripo epidemija paprastai pasireiškia spalio–kovo mėnesiais. Tuomet, kai daugiau laiko praleidžiame patalpose, dažniau kontaktuodami vieni su kitais. Uždarose patalpose sausas oras išdžiovina kvėpavimo takų gleivinę ir tai sumažina organizmo galimybes, pagavus virusą, sunaikinti jį ir taip užkirsti kelią į organizmą.

Šaltu laikotarpiu virusai išlieka ilgiau ant durų rankenų ir kitų vietų, kurias žmonės dažnai liečia, ypač, jeigu, čiaudėdami ir kosėdami, neturi nosinės, burną prisidengia delnu. Tokiu būdu virusai ir bakterijos „pasėjami“ visur aplinkui.

Gydytoja homeopatė Kristina Barauskienė sako, jog praktiškai nebūna metų, kad visame pasaulyje nekiltų gripo epidemijų. Gripas – nepaprastai pavojinga liga. Tiek tuo, kad jo virusas labai greitai plinta ir suserga labai daug žmonių, tiek savo komplikacijomis, kurios sukelia milijonus mirčių. Gripo virusas nuolat kinta, dėl to yra didelė pandemijos grėsmė.

Nors gripo ir peršalimo simptomai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs, tačiau gripo sukeliami negalavimai žymiai sunkesni. Liga dažniausiai prasideda staiga: pakyla aukšta temperatūra (aukštesnė nei 39 laipsniai), atsiranda stiprus bendro silpnumo jausmas, šaltkrėtis, kyla galvos ir raumenų skausmai, žmonių vadinami „kaulų laužymu“, prasideda sausas kosulys. Gripo simptomais gali būti ir apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas, kliedėjimas, ypač, kai pakyla labai aukšta temperatūra. Ligos baigtį nulemia įgimtos bei įgytos žmogaus organizmo savybės, jų sugebėjimas laiku pasipriešinti neadekvačiam ligos sukėlėjui.

Gydytoja sako, jog, prieš prasidedant naujam gripo sezonui, kiekvienam pravartu pagalvoti apie vakcinaciją.

Daugiau dėmesio sau

Kadangi peršalimo ligos plinta oro lašeliniu būdu, būtina dažnai vėdinti patalpas, kad sumažintume ore tvyrančią jų koncentraciją. Daug laiko praleidžiame viešose vietose, sveikinamės, paspausdami vienas kitam ranką, liečiamės prie rankenų ir įvairių daiktų, kuriuos prieš tai lietė ne tik sveiki, bet ir sergantys žmonės, todėl, kai aplink mus padaugėja kosinčių, sloguojančių bendradarbių, kai suserga šeimos nariai, turime nepamiršti dažniau plautis rankas, nenaudoti tų pačių daiktų, vengti kontakto su sergančiaisiais, žmonių susibūrimo vietų.

Imunitetui labai svarbu sveikai ir reguliariai maitintis. Tinkama mityba yra vienas iš organizmo gynybinės armijos komponentų. Reikėtų valgyti kuo įvairiau, daugiau vartoti daržovių ir vaisių, kadangi, juos valgant, gaunama vitaminų A, C, E ir B, kurie yra svarbūs imuninei sistemai.

Gaminant maistą, vertėtų rinktis imunitetą stiprinančius prieskonius, tokius kaip imbieras ar pankolis. Į maisto racioną pravartu įtraukti raudonųjų pipirų, morkų, moliūgų, pomidorų, svogūnų, gudobelės vaisių, produktų, kuriuose yra daug karotino. Šiuo metų laiku į savo racioną reiktų įtraukti šviežių spanguolių, erškėtrožių vaisių arbatą, šaltalankių ir juodųjų serbentų sultis. Jie visi turi daug apsauginių, imunitetą stiprinančių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų.

Citrinos – puiki priemonė sveikatai palaikyti ir jai sustiprinti. Citrinos rūgštis geba sunaikinti apie 20 bakterijų rūšių, nukenksminti virusus, taigi ji slopina ir gripo viruso vystymąsi. Labai sveika kasdien išgerti vienos išspaustos citrinos sulčių ir tokiu būdu palepinti organizmą visa puokšte naudingųjų medžiagų: kalio druskomis, variu, vitaminais A, B1, B2, P, C ir kt. Citrinos sulčių pasitarnaus organizmui, ne tik stiprindamos imunitetą, bet ir šalindamos toksinų sankaupas, švelnindamos arba panaikindamos puvimą keliančius procesus. Atvežtines citrinas galite pakeisti lietuviškais svarainiais.

Daugiau meilės

Poilsis – gera ligų prevencijos priemonė ir dažniausiai būtina gydymo dalis, kurios retas suaugęs paisome. Miegokite ne mažiau kaip 7–8 valandas per parą.

Beje, poilsis – ne tik gulėjimas lovoje. Leiskite organizmui pailsėti ir nuo maisto. Ypač reikėtų valgyti mažiau, jeigu jau susirgote ir karščiuojate, nes maistu apsunkintas organizmas eikvoja energiją ir virškinimui, todėl sunkiau priešinasi ligai. Taigi, jaučiant negalavimo simptomus, verčiau rinktis lengvesnius daržovių patiekalus, arbatas, sultis.

Nevertėtų pamiršti ir tradicinių liaudiškų vaistų nuo gripo – česnako ir svogūno. Tiek svogūne, tiek česnake esama ypatingų medžiagų – fitoncidų, kurios stabdo bakterijų ir virusų dauginimąsi. Česnakai pasižymi antimikrobinėmis, priešgrybelinėmis savybėmis, o česnakų svogūnėliuose esantys sulfidai veikia panašiai kaip antibiotikai. Siaučiant infekcijoms, profilaktiškai rekomenduojama du kartus per dieną po kelias minutes pakvėpuoti susmulkinto česnako kvapu – patekę į kvėpavimo takus, fitoncidai tonizuos organizmą, stimuliuos kraujotaką ir neutralizuos virusus.

Sunegalavę smulkinto česnako galite pasidėti ir ant staliuko prie lovos nakčiai. Česnaką galima ir suvalgyti, bet reikia atsiminti, kad suvalgyti česnakai gali turėti neigiamą įtaką kepenų veiklai, o didesni jo kiekiai gali sukelti virškinamojo trakto negalavimų, vidurių pūtimą.

Viena svarbiausių profilaktikos, kaip, beje, ir gydymo, priemonių yra pakankamas skysčių kiekis per dieną. Išgertos kavos puodelių netikslinga priskaičiuoti prie pakankamo skysčių kiekio. Anaiptol, verčiau rinkitės arbatas, vandenį, natūralias vaisių sultis.

Imuninės sistemos slopintojas – stresas, todėl reikia mokėti ir vaikus būtina mokyti jį įveikti. Tam tinka ilgas pasivaikščiojimas, masažas, meditacija, joga, relaksacijos pratimai.

Nereikia vengti ir prisilietimų prie artimo ir mylimo žmogaus. Buvimas jo glėbyje padeda sušvelninti stresą ir teigiamai veikia imuninę sistemą. Meilės ir dažnesnių prisilietimų nepagailėkite ir savo mažiesiems. Tą patį galima pasakyti apie kambarinius gyvūnus, kurie neleidžia nuobodžiauti ir dovanoja daug teigiamų emocijų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt