Atsisveikinimai su koronaviruso paženklintais velioniais: neįleidžia ir į kremavimą

Vilnius

„Lietuvos krematoriumo“ nuotraukos.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

152585

Koronavirusas gerokai pakoregavo ir kol kas vienintelio Kėdainiuose įsikūrusio Lietuvos krematoriumo darbą. Pavasarį uždarius valstybių sienas, krematoriumo darbų krūvis išaugo keliskart ir nors ruduo pažėrė naują infekcijos bangą, ją krematoriumas pasitiko pasiruošęs žymiai geriau. Tiesa, kremuoti mirusiųjų kūnus apsisprendusiems artimiesiems tenka prisitaikyti prie pasikeitusių atsisveikinimo su velioniais taisyklių. O nuo COVID-19 infekcijos Anapilin iškeliavusiųjų kūnus tenka kremuoti kitaip nei įprastai.

img-8325-pasviesintas-seselis-1.jpg

Pavasarinio piko nepasiekė

„Įtemptesniu režimu dirbame nuo pavasario. Mano žiniomis, šiuo metu verslo kelionės į užsienį yra leidžiamos, sienos nėra uždarytos taip, kaip buvo pavasarį, todėl tokio piko kaip Lietuvą pasiekus pirmajai koronaviruso bangai, atėjus rudeniui dar nepasiekėme. Kai dabar vėl turime koronaviruso infekcijos atvejų paūmėjimą, stengiamės saugoti tiek velionių artimųjų, tiek mūsų darbuotojų sveikatą, todėl atsisveikinimai su velioniais vyksta savo mieste, o į Kėdainius atvyksta tik velionius atvežančių laidojimo įmonių darbuotojai. Iki šiol artimieji galėjo dalyvauti atsisveikinimo ceremonijose krematoriume“, – pasakojo „Lietuvos krematoriumą“ valdančios įmonės „K2 LT“ direktorius Bernardas Vilkelis.

Pasak jo, dėl pandemijos pavasarį ribojimai buvę griežtesni. Dėl to atsisveikinimai su velioniais kurį laiką negalėjo būti organizuojami. Laidojimo įmonės velionių artimiesiems siūlydavo kūnus vežti kremuoti ir atsisveikinimus organizuoti po karantino.

Kremavimo poreikis auga

„Kol kas šiuo metu tokie apribojimai netaikomi, todėl ir nesame pasiekę pavasarį mus užklupusio krūvio piko. Nepaisant to, kremavimo paslaugų poreikis nuolat auga. Jeigu prieš dešimt metų, kai krematoriumas Lietuvoje pradėjo savo veiklą, kremuoti atveždavo vos kelis procentus visų mirusiųjų šalyje, tai dabar ši paklausa išauga iki 20-25 procentų arba kitaip – 10 tūkstančių kūnų per metus“, – pasakojo B. Vilkelis.

Jis patikino, kad būtent dėl augančios kremavimo paslaugos „Lietuvos krematoriume“ planuojama statyti ir trečiąją kremavimo liniją, kuri leistų per metus iš viso kremuoti 15 tūkst. kūnų. Pasak B. Vilkelio, pasaulyje kremavimo paklausa į viršūnę kopia spartesniais žingsniais nei Lietuvoje ir siekia apie 50 procentų nuo visų mirusiųjų, o Skandinavijoje šie rodikliai dar aukštesni. Pašnekovas pabrėžė, kad ir mūsų šalyje ši tendencija pamažu vejasi pasaulinę praktiką. Būtent todėl ateityje dar vienas krematoriumo atsiradimas Lietuvoje, B. Vilkelio manymu, būtų reikalingas.

Viruso paliestiesiems – griežtesnė tvarka

Pasiteiravus, kiek ilgai šiuo metu tenka laukti eilėje norint kremuoti mirusiojo kūną, „Lietuvos krematoriumo“ vadovas patikino, kad ne ilgiau kaip keletą parų. Pavasarį ši eilė taip pat neišsitęsė į ilgesnį nei kelių dienų laikotarpį.

B. Vilkelio klausėme, kokia tvarka šiuo metu galioja nuo COVID-19 mirusiųjų kūnų kremavimui arba laidojimui. Pasak jo, nors kai kuriose užsienio šalyse taikoma praktika tokius kūnus laidoti tik juos kremavus, Lietuvoje galima rinktis.

„Stebėdami bendrą mirusiųjų nuo koronaviruso statistiką, matome, kad didžioji dalis tokių mirusiųjų pasiekia mūsų krematoriumą. Tvarka yra tokia, kad tiesioginio kontakto su tokiu velioniu negali turėti niekas. Šermenys jam neorganizuojami. Jis tiesiai iš ligoninės talpinamas keliuose maišuose, kūnas dezinfekuojamas ir vežamas į laidojimo įmonę arba į krematoriumą. Pagal iš anksto suderintą laiką priimame kūną kremavimui. Stengiamės tokių kūnų niekur ilgai nelaikyti, be reikalo nevežioti iš vienos vietos į kitą“, –  pasakojo B. Vilkelis.

Tokiam kremavimui darbuotojai naudoja vienkartinius kostiumus ir kitas apsaugos priemones, kurios po kiekvieno tokio kremavimo būna sunaikinamos.

Paneigė žmonių vaizduotės pakurstytus mitus

Kalbant apie paties kremavimo kainas, vadovas pabrėžė, kad nuo „Lietuvos krematoriumo“ veiklos pradžios, jos yra sumažėjusios ir tai lėmė ir vis auganti šios paslaugos paklausa. Įtakos kainų mažėjimui turi ir konkurencija Lenkijoje.

B. Vilkelis neigia ir visuomenėje sklandančius mitus esą dabar „Lietuvos krematoriume“ prie kremavimo linijų susidariusios eilės, o nuo koronaviruso infekcijos mirusiųjų kūnai čia laikomi ilgiau nei keletą dienų.

„Su visu srautu susitvarkome. Čia matyt, yra susikaupusi teorija, kad valstybė apskirtai slepia tikrąjį susirgimų ir mirčių skaičių. Tai turbūt žmonių vaizduotės pakurstytas klausimas. Tačiau patikinu, kad lyginant bendrą mirusiųjų ir pas mus atvežamų kremuoti kūnų skaičių su praėjusiais metais, jis yra pakankamai standartinis“, – teigė B. Vilkelis.

Daugiau skaitykite: „Dzūkijos veidas“

Dzūkijos veidas logo

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt