Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.lt koliažas
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos sporto universitetas (LSU) sustabdė derybas dėl universiteto prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), bet Vyriausybėje šis klausimas vėl svarstomas.
Kaip Eltą informavo Švietimo ir mokslo ministerija, baigusi derinti projektą, Vyriausybė priims nutarimą teikti Seimui siūlymą reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu.
„LSU prijungimas prie LSMU yra viena Vyriausybės patvirtintų Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano priemonių, padėsianti sutelkti mokslo ir studijų potencialą Kaune ir suformuoti tarptautiniu lygmeniu stiprų sveikatos ir gyvybės mokslų centrą“, - po susitikimo Vyriausybėje, kuriame šią savaitę buvo grįžta prie universitetų jungimo klausimo, teigė ŠMM atstovai.
Pasak jų, reorganizuoto LSU veiklos tęstinumas bus užtikrinamas LSMU padalinio - LSMU Sporto akademijos įkūrimu. LSMU Sporto akademija turės visas LSMU akademijų teises ir pareigas ir turės tokį patį autonomijos lygį kaip ir kitos - LSMU Medicinos akademija ir LSMU Veterinarijos akademija.
„LSMU reorganizavimo sąlygų aprašą ir planą nutarimu turės patvirtinti Seimas“, - pridūrė ŠMM.
Komentare dėl informacijos apie LSU reorganizavimą, kurį universitetas atsiuntė Eltai, atkreipiamas dėmesys į pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodžiusią „visuomenę klaidinančią informaciją apie Lietuvos sporto universiteto (LSU) reorganizavimą prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) būdu“.
Pasak LSU, interneto portalų publikacijose teigiama, kad „pačioje metų pradžioje buvo įvykę keli universitetų atstovų darbo grupės posėdžiai, kurių tikslas - parengti Seimo nutarimu Kaune jungiamų Lietuvos sveikatos mokslų bei Lietuvos sporto universitetų reorganizavimo planą ir sąlygas.„
„Patiksliname, kad situacija kiek kitokia: po pirmojo abiejų universitetų darbo grupės posėdžio, įvykusio 2018 metų sausio 19 dieną, LSU sustabdė derybas, nes pagal išdėstytą atstovavimo deryboms modelį pažeistas derybų lygiateisiškumo principas - LSU turi mažiau atstovų nei LSMU, netenkino ir LSMU balsavimui pateikta darbo grupės reorganizavimo planui ir sąlygoms parengti darbo tvarka“, - rašoma LSU komentare.
Kaip teigia laikinoji LSU rektorė Diana Rėklaitienė, sustabdžius derybas tik LSMU rengė abiejų universitetų reorganizavimo planą ir sąlygas, nes LSU Taryba ir Senatas ne kartą viešai reiškė nepritarimą šių dviejų universitetų jungimui. Todėl interneto portaluose pateikiama informacija, kad „buvo pritarta universiteto, susidedančio iš trijų lygiateisių akademijų, struktūrai, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), be Medicinos bei Veterinarijos akademijos, veiktų nauja - Sporto - akademija“ bei „taip pat buvo pritarta ir universiteto valdymo modeliui, atstovavimo universiteto Senate bei Taryboje, proporcijoms, pritarta daliai kitų planų, susijusių su dviejų aukštųjų mokyklų pradėtu reorganizavimu“, neatitinka tikrovės, nes tam pritarė tik LSMU Taryba ir Senatas.
Pasak LSU, Lietuvos sporto universitetui nebuvo siūlomos pariteto sąlygos, apie kurias rašoma interneto portalų publikacijose, esą „LSU prijungus prie LSMU Universiteto valdymo organuose užtikrinti visavertį atstovavimą Sporto akademijai“.
Laikinoji LSU rektorė D. Rėklaitienė teigia, kad LSMU niekada nesiūlė LSU lygiateisio atstovavimo.
„LSMU parengtuose dokumentuose numatytas menkas LSU atstovavimas: Senate tarp 49 narių Lietuvos sporto universitetui atstovautų tik 7, o Taryboje - tik vienas narys ir Sporto akademijos kancleris, kurį paskirtų LSMU rektorius. Tai nėra paritetas, todėl visuomenė klaidinama teigiant, kad LSU nesutinka su siūlomomis geromis sąlygomis. Be to, LSMU vienašališkai parengti dokumentai neatitinka dabar galiojančių teisės aktų”, - sako D. Rėklaitienė.
Lapkričio 19 dienos ŠMM Vyriausybei pateiktame nutarimo projekte ir jo prieduose, kurie paskelbti Seimo teisės aktų projektų bazėje, matyti, kad LSU pateikta informacija - neteisinga.
Statuto projekte nurodyta, kad universiteto senate LSU atstovautų ne 7 nariai, kaip teigiama: „Medicinos akademija išrenka 11 Senato narių, tarp jų turi būti 7 profesoriaus pareigas einantys arba vyriausieji mokslo darbuotojai ir 4 docento pareigas einantys arba vyresnieji mokslo darbuotojai; Sporto akademija išrenka 8 Senato narius, tarp jų turi būti 5 profesoriaus pareigas einantys arba vyriausieji mokslo darbuotojai ir 3 docento pareigas einantys arba vyresnieji mokslo darbuotojai; Veterinarijos akademija išrenka 8 Senato narius, tarp jų turi būti 5 profesoriaus pareigas einantys arba vyriausieji mokslo darbuotojai ir 3 docento pareigas einantys arba vyresnieji mokslo darbuotojai; klinikinis sektorius (profilinės klinikos) išrenka 8 Senato narius, tarp jų turi būti 5 profesoriaus pareigas einantys arba vyriausieji mokslo darbuotojai ir 3 docento pareigas einantys arba vyresnieji mokslo darbuotojai“.
Be to, kad Senate turi būti 10 studentų skiriamų atstovų, Sporto akademijos kancleris taip pat būtų nariu. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Universiteto - akademijų kancleriai tampa Senato nariais po jų patvirtinimo Senate. Taigi, jei Seimas pritartų Vyriausybės siūlymui reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu, Senate būtų 9 Sporto akademijai atstovaujantys nariai ir tiek Sporto akademijos studentų, kiek skirtų Studentų atstovybė.
ELTA primena, kad LSU dirba 268 darbuotojai, LSMU - 2718 darbuotojų, klinikiniame LSMU sektoriuje - daugiau negu 7200 darbuotojų.
Pagal minėtą projektą, universiteto tarybą siūloma sudaryti iš 11 narių. Vieną skirtų ir galėtų atšaukti Studentų atstovybė, penkis narius sudarytų po vieną iš kiekvienos Universiteto akademijos, klinikinio sektoriaus bei Universiteto neakademinių padalinių.
Dar penki atstovai į tarybą būtų atrenkami iš kandidatų, nepriklausančių Universiteto personalui ir studentams: keturi iš jų atrenkami Senato nustatyta tvarka, o vienas - Studentų atstovybės nustatyta tvarka.
Universiteto tarybos sudėtį ir narių skyrimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas, pagal kurį rektoriui nėra deleguota teisė skirti Tarybos narius.
ELTA