Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Anykščių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius birželio 8 dieną išdavė leidimą viešųjų erdvių atnaujinimui Ramybės, Pušyno I ir Pušyno II daugiabučių namų kvartaluose.
Trijų kvartalų aplinka po dviejų metų atrodys iš esmės kitaip. Jaunų architektų Andriaus Ropolo, Jautros Bernotaitės, Pauliaus Vaitiekūno ir kraštovaizdžio architektės Sigitos Simonos Paplauskaitės parengtas projektas su humaniška viešųjų erdvių koncepcija Anykščiuose paskatins kitu kampu pasižiūrėti į kvartalinę daugiabučių renovaciją, į bendruomenių poreikius, į aplinkos įvaizdžio reikšmę atskiro žmogaus gyvenimui, jo jausenai.
„Mums pasisekė, kad šį svarbų projektavimo darbą atliko žmonės, kurių darbai garsina Europą. Architektė Sigita Simona Paplauskaitė bendradarbiavo Briuselio vyriausiojo architekto komandoje, architektas Andrius Ropolas yra sukūręs ir dirbęs Japonijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos architektūros biuruose, 2018 metais yra sukūręs Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalėje. Esame įsitikinę, kad katastrofinis mažosios architektūros nusidėvėjimas tiesiogiai kenkia žmonių sveikatai. Mes neturime kiemų, mes turime tarpus tarp namų, kuriuose žmonės nesijaučia šeimininkais. Todėl šiame projekte buvo galvojama apie gyventojų bendruomenių poreikius ir tik pagal tai suplanuotos poilsio zonos, žaidimų, sporto aikštelės, kitos erdvės. Ruošdami viešųjų erdvių koncepciją šiems kvartalams, priėmėme netradicinį sprendimą dėl mažosios architektūros: nusprendėme, jog reikia atsižvelgti į konkrečias gyventojų veiklas, todėl skyrėme didesnį dėmesį ne tik suolų su šiukšliadėžėmis pastatymui, bet šiuo metu vyraujančioms praktikoms – gyventojų daržams šalia daugiabučio namo, takams ten, kur jie praminti, esamo unikalaus ir be galo gražaus reljefo išryškinimui, ypatingą dėmesį skyrėme želdiniams, ir svarbiausia jungtims, žaliosioms jungtims, kad paskatinti ir suaktyvinti ten gyvenančių žmonių bedruomeniškumą, sveikatinimą, praleidžiant daugiau laiko gryname ore“, – sako vyr. architektė Daiva Gasiūnienė.